Eksportuotojo teikiamo prekinio kredito rizikos veiksnių vertinimas

LTDisertacijoje tyrinėjama eksportuotojo teikiamo prekinio kredito rizikos veiksnių vertinimo problema. Disertacijoje pateikta eksporto rizikos struktūra, parodanti eksportuotojo patiriamos prekinio kredito rizikos sąsajas su pirkėjo makroaplinkos veiksniais. Nustatyta, kad prekinio kredito riziką nulemia ne tik vidiniai pirkėjo rizikos veiksniai, sąlygojantys pirkėjo nemokumą, ir kurie paprastai akcentuojami literatūroje, bet ir išoriniai pirkėjo šalies makroaplinkos veiksniai, kurių daroma įtaka pasireiškia tiek pirkėjo nemokumui, tiek tiesiogiai eksportuotojui. Nustatyta, kad visapusiškam pirkėjo nemokumo veiksnių vertinimui reikalinga ne tik finansinių rodiklių analizė, bet ir nefinansinių pirkėjo rodiklių analizė, kurią būtina papildyti pasiūlytais rodikliais. Teorinių tyrimų pagrindu sukurtas eksportuotojo teikiamo prekinio kredito rizikos veiksnių vertinimo modelis ir išskirti pagrindiniai jo struktūriniai etapai, apimantys pirkėjo finansinių ir nefinansinių rodiklių bei šalies rizikos veiksnių analizę. Atlikti empiriniai tyrimai patvirtino teorinių diskusijų pagrindu suformuluotas hipotezes, o sukurto modelio taikymas konkrečioje eksportuojančioje įmonėje leido patikslinti prekinio kredito teikimo rizikos vertinimą, nes buvo įvertinti ne tik finansiniai, bet ir nefinansiniai bei šalies rizikos rodikliai, o pastarieji kai kuriais tirtais atvejais nulėmė siūlomo kreditavimo sprendimą.

ENThe problem of estimation of exporter-provided trade credit risk factors is analysed. Export risk structure giving a link between exporter’s experienced trade credit risk and customer’s country macro environment factors was presented. It was settled that credit risk is determined not only by the internal customer’s risk factors that are usually stressed in the literature, but external customer’s environment factors, which influence customer’s default and directly the exporter, as well. It was settled that for versatile estimation of customer’s risk factors not only financial indicators analysis, but non-financial analysis is necessary, as well; non-financial analysis has to be supplemented by the suggested indicators. Theoretical research allowed composing the exporter-provided trade credit risk factors’ estimation model and pointing out the main stages, including analysis of customer’s financial and non-financial indicators and country risk factors, of the model. The empirical research fulfilled approved the hypotheses formulated on the basis of theoretical discussions. Verification of the model of exporter-provided trade credit risk factors’ estimation feasibility by using the prepared methodology in the specified exporting company allowed to correct the estimation of trade credit risk, because not only financial, but also non-financial and country risk indicators were estimated, the two last-mentioned in some cases determined the proposed crediting decision.