Sovietmečio istoriografija apie baltų christianizaciją ir kryžiaus karus : nieko nauja?

LTNagrinėjant baltų genčių ir Lietuvos valstybės christianizacijos, Kryžiaus karų Baltijos jūros rytinėje pakrantėje interpretacijas sovietinėje istoriografijoje, aiškėja, kad jos ne daug kuo skiriasi nuo tų, kokios plėtotos Lietuvoje tarpukariu. Straipsnyje siekiama išsiaiškinti, kodėl radikaliai pasikeitus požiūriui į istoriją ir joje veikiančius asmenis, naujo požiūrio į christianizaciją neatsirado. Sovietmečiu perrašant Lietuvos istoriją pagal marksistinės metodologijos klišes, požiūris į christianizaciją ir Kryžiaus karus iš esmės nepakito. Buvo sukeisti tik kai kurie akcentai: į pirmą vietą iškelti "kraugeriai kryžiuočiai", pikčiausiu priešu paskelbta Katalikų Bažnyčia, o lenkų kaip veidmainių" įvaizdis gerokai sušvelnintas. Tariamas tautiškumo propagavimas leido propagandos ir antikrikščioniško nusistatymo tikslais maksimaliai išnaudoti "amžiną" lietuvių (ir rusų arba lenkų) kovą su vokiečiais (tai vaizduojant kaip Kryžiaus karus), skleisti Vakarų Europos ir Katalikų Bažnyčios, kaip lietuvių tautos priešų, įvaizdį. Tai daryta remiantis sovietinės periodizacijos schema ir ekonominių-socialinių formacijų kaitos teorija. Lietuvos christianizacijos procesas sovietmečiu buvo politizuotas ideologiniais tikslais - požiūris į XIV-XV a. įvykius buvo adaptuotas pagal to meto realijas, kad atitiktų Šaltojo karo metais skleistą propagandą. Dėl šios priežasties negalime kalbėti apie savaiminę, pačios istoriografijos vidinių procesų nulemtą požiūrio į Lietuvos (baltų) christianizaciją ir Kryžiaus karus raidą.Reikšminiai žodžiai: Sovietų Lietuva; Istoriografija; Lietuvos krikštas; Kultūra; Lietuvių istoriografija; Lietuvos istorikai; Sovietinis periodas; Lietuvos christianizacija; Lithuanian historiography; Lithuanian historians; Soviet period; Lithuanian christianization.

ENIf one has to count the main twists and turns in Lithuanian history, the Soviet period has to represent a recent, alien epoch in which a surrogate of historical vision was produced. What is really strange is that as far as Teutonic wars are concerned, the Soviet interpretation was not much different from the attitude that prevailed in the historical discourse of the pre-war period. Is this a result of inner processes of Lithuanian historiography or of outside factors?.