Kas tarpukariu siejo tautinę lietuvių istoriografiją, lietuvių christianizaciją ir "lenkų apaštalus"?

LT"Lenkų apaštalų" neigiamas įvaizdis Pirmosios Respublikos lietuvių istoriografijoje nepakito, nors bandyta aptarti krikščioniškųjų misijų pobūdį, jas suklasifikuoti, Kryžiaus karus suprantant kaip procesą, kurį pergyveno visa krikščioniškoji Vakarų Europa. Viena vertus, tai rodo, kad lietuvių istoriografija nekritiškai prisitaikė prie "tautinės politikos" ir kūrė alternatyvius lietuvių istorinės atminties modelius. Antra vertus, būtent tarpukariu lietuvių istoriografija pradėjo funkcionuoti - buvo įsteigtas Lietuvos istorijos tyrimo centras, pradėta leisti periodinius leidinius, istorikai aistringai diskutavo dėl istorijos vertinimų, atsižvelgdami į Vakarų Europos istoriografijos naujoves. Šapokos raginimas "rasti ir parodyti lietuvius" Lietuvos istorijoje galėjo atsirasti ne tik dėl vadinamojo "vidinio" istoriografijos atsinaujinimo arba kovos tarp romantikų ir pozityvistų, bet ir dėl tautininkų tuo metu vykdytos kultūrinės programos. Pagal jas bandyta formuoti ir požiūrį į istoriją, kurti naujus, režimui palankius įvaizdžius, tautinius simbolius. Kadangi lietuviams nesisekė susitarti su lenkais dėl Vilniaus, istorikai už visas praeityje lietuvių patirtas nesėkmes norėjo suversti kaltę lenkams. Lietuvos christianizacijos proceso tyrimas tam buvo ypač tinkamas. Nors buvo pripažinta, kad lenkai tarp lietuvių vykdė tik taikias misijas (o vokiečiai - karines/prievartines), tačiau lenkų įvaizdis dėl to nepagerėjo. Vytautas buvo iškeltas kaip Jogailos antipodas, savarankiškos Lietuvos teisių gynėjas ir tikrasis lietuvių krikščionintojas.Reikšminiai žodžiai: Tarpukario Lietuva; Istoriografija; Lietuvos krikštas; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Misija; Lenkų kultūra; Tautinė politika; Tautininkai; Lietuvių istoriografija; Lietuvių istorikai; Tarpukaris; Lietuvių christianizacija; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lithuanian historiography; Lithuanian historians; Interwar period; Christianizaton of Lihuanians.

ENThe goal of this article is to discuss how Lithuanian historical scholarship deppicted the actions of the Order of Crusaders, often treating them in the same way as the concept of "cultural mission of Poland eastwards". The author hopes that while discussing these issues, the development of Lithuanian historiography of that period will be overviewed as well as attitude toward Polish missions in Lithuania.