Vargonų muzikos raida ir garso vizijos

LTRecenzijoje pristatoma leidykloje Kronta 2008 m. rudenį išleista lietuvių muzikologės ir vargonininkės Jūratės Landsbergytės (g. 1955) monografija „Vargonų muzika Lietuvoje XX a. Kūrybos modernizmas“. Jūratė Landsbergytė yra gerai žinoma, nuolat koncertuojanti vargonininkė, daugelio straipsnių apie vargonų muziką ir kultūrą autorė. Jos veikale struktūriškai nagrinėjama modernizmo raida vargonų kultūroje, tiriama tradicijų ir modernumo sąveika, atskleidžiami vargonų muzikos pokyčiai, radikaliai kintančios istorinės sąlygos. J. Landsbergytė tyrinėja nuo tarpukario Lietuvoje profesionaliai plėtojamą europinę vargonų muzikos mokyklą. Sutelkusi dėmesį į XX a. lūžius ir jų įtaką kūrybai, paliečia kur kas bendresnę spiralinės raidos, arba cikliškumo, temą – akumuliuotas istorinis kūrybos procesas pažadina naują sąmonę, todėl prie istorinių šaknų grįžtama jau su nauju požiūriu. Neapsiribodama tarpukario vargonų muzikos specifikos analize Europos kontekste, autorė ieško platesnių tarpdisciplininių sąsajų tarp Kauno ir kitų Europos centrų XX a. pirmojoje pusėje. Nuosekliai gilindamasi į praktines ir teorines vargonų muzikos problemas, profesionaliai atskleidžia konkrečių laikotarpių savitumus, kompozitorių ir atlikėjų brandos raidą, išgrynina sugestyvaus modernizmo ir šiuolaikinio konceptualumo prasmes. Atranda instrumento specifikos naujas galimybes – teatrališkumą ir kinematografiškumą, „garso vizijas“ ir tirpstančius klasterius, tamsos ir šviesos efektus, „kosmizmo“ virsmus.

ENThe review presents the monograph Vargonų muzika Lietuvoje XX a. Kūrybos modernizmas (en. Organ Music in Lithuania in 20 century. The Creative Modernism) by Jūratė Landsbergytė (b. 1955), the Lithuanian musicologist and organist, published by Kronta in autumn of 2008. Jūratė Landsbergytė is a well-known organist constantly delivering performances, and a writer of numerous articles on organ music and culture. Her piece of work examines structurally the development of modernism in organ culture, explores interaction between the tradition and modernity; moreover, the changes in organ music are revealed, and radically changing historical conditions are discussed. Jūratė Landsbergytė attends the European organ music school that has been developed in Lithuania since the inter-war period. Focusing on the 20 century fractures and their impact on the creation, she adverts to the subject of a much more general spiral or cyclical development – how the accumulated historic creative process awakens a new consciousness and thus historical roots are approached with a new attitude. Without limiting herself to the analysis of organ music specifics in the inter-war European context, the author is searching for more general inter-disciplinary links between Kaunas and other European centers in the beginning of the 20th century. Constantly and consistently going into the practical and theoretical problems of organ music, the author professionally shows unique patterns of particular periods, development of composers and performers, and clarifies meanings of the suggestive modernism and contemporary conceptualism. She discovers new options stemming from the specifics of the instrument – theatrical and cinematographical features, “visions of the sound”, melting clusters, effects of darkness and light, and conversions of “the cosmism”.