Klaipėdos uostas 1664-1722 metais

LTKlaipėdos uosto istorinė raida istoriografijoje dar nėra visapusiškai ištirta. Iki šiol išleistos monografijos skirtos aptarti tokiems klausimams kaip XIX–XX a. vienos ar kitos pusės uosto techniniai įrenginiai, administracinės įstaigos, apkrovimas ir kt. Uosto raida XIII–XVIII a. netyrinėta. Uosto infrastruktūra intensyviau plėtotis ėmė po 1520 m. 1664–1772 m. mutinės įrašai yra svarbus šaltinis apie uostą, laivų skaičių, prekių apyvartą. Didesnių laivų tuo laikotarpiu įplaukdavo retai. Laivų judėjimas Klaipėdos uoste mus dominančiu laikotarpiu išryškina tokią tendenciją: laivų judėjimas intensyvėjo vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais, o antroje metų pusėje mažėjo (birželio, liepos mėn.), vėl kilo rugpjūčio mėnesį. Rudenį pagyvėjimo požymiai pasireikšdavo spalio ir lapkričio mėnesiais. Gruodžio mėn. laivų eismas uoste gerokai mažėjo. Taigi galima išskirti tris uosto apyvartos intensyvumo bangas: intensyvi pavasario apyvarta, mažėjanti vasarą ir vėl kylanti rudenį. Pavasarį laivai į Klaipėdą atplaukdavo paimti per žiemos mėnesius uosto sandėliuose susikaupusių prekių, taip pat pavasario potvynio metu, paprastai kovo ir balandžio sandūroje, Nemunu atplukdytų krovinių. Rudens tiekimo iš užnugario padidėjimas siejamas su bendru derliaus nuėmimu žemės ūkio kraštuose. Tarp laivų, atvykstančių iš Vakarų Europos, didžioji dalis užsukdavo tokių, kurių pakrovimo uostas buvo Amsterdamas ar Prancūzijos druskos uostai. Kontaktai su kitais Vakarų Europos uostais neįgavo reguliaraus susisiekimo formos. Į Klaipėdos uostą keleivių atvykdavo nuo kelių iki kelių dešimčių kasmet.

ENA comprehensive research into the historical development of the port of Klaipeda (Memel) from the 13th to the 18th c. has not been done yet. The historiography mainly consists of studies on individual aspects. In the i6th-i7th centuries the port operations were concentrated along the banks of the River Dange. One could find the towns weighing house, the customs house, warehouses and storage areas there. The port infrastructure began developing more intensively after 1520, when the customs house was established, while the newly introduced duties and fees reflect the gradual growth of the port. Records in the customs register books dating back to 1664-1722 have become an important source of information on the movement of goods, the port operations and the fleet owned by the towns residents. Between 1664 and 1722, the port would receive 32 vessels on average every year, or ca 1,020 lasts gross tonnage. The tonnage of nearly 60% of the vessels was up to 30 lasts, and the tonnage of 26.7% of the vessels made up 31-60 lasts. Larger vessels were rare guests in the port.At that time Klaipeda ranked among smaller Prussian ports, such as Elbing and Kolberg. The three annual waves of intensity of the ports cargo turnover (intensive spring turnover, reduced turnover in summer and another peak in autumn) were related to the natures cycles and the cycles of the delivery of farming products intended for export. The prohibition on navigation in the late spring and winter introduced in Hanseatic ports did not apply to Klaipeda. Between 1664 and 1722, 70.8% on average of the vessels calling at the port of Klaipeda would arrive from other Baltic Sea ports. Most of them would arrive from Lübeck and Danzig. The ports outside the Baltic Sea, with which Klaipeda maintained more intensive trade relations, were Amsterdam and French ports. It is known that from 1682 the pilots in Klaipeda had 2 sailing boats. The mouth of the River Dange was not suitable for larger boats, because its bottom was covered with stones and silt. Goods from larger vessels would be taken into the port by flat-bottomed cargo boats called 'hording'. In 1709-1711 at the initiative of General von Donhoff, the Governor of Klaipeda, attempts were made to clean the mouth of the river. Due to shortage of funding the works were not completed.