LTVieno žymiausių nepriklausomos Lietuvos kultūros veikėjų Juozo Keliuočio gyvenimas sovietmečiu atskleidžia intelektualų terorizavimo peripetijas. Straipsnyje nagrinėjamas sovietinio saugumo persekiojimo mastas. Apžvelgiamas viešas erudito pasisakymas spaudoje, išeivijos reakcija į jį. Pažymima, jog nors ir patekęs į KGB apsuptį šis intelektualas sugebėjo slapčia aprašyti lageryje patirtus išgyvenimus ir perduoti atsiminimus Vakarų pasaulio skaitytojams. Juozo Keliuočio gyvenimas nepriklausomoje Lietuvoje buvo kūrybinio triumfo etapas, o sovietmečiu jo laukė areštai, įkalinimas, persekiojimas ir profilaktiniai pokalbiai. J. Keliuotis neišvengė įvairių KGB provokacijų. Persekiojimo laikotarpiu -1956–1978 m. - J. Keliuotį supo daugybė KGB agentų. Daugiausia buvo verbuojami intelektualo aplinkos žmonės. Paradoksalu, bet kurį laiką eruditas labiausiai pasitikėjo kaip tik įtakos agentais. Aktyviai šnipinėjamas KGB, intelektualas pradėjo jausti persekiojimo baimę. Paskutiniais gyvenimo metais nuolat terorizuojamas J. Keliuotis prarado pasitikėjimą aplinkiniais. KGB siekė neutralizuoti intelektualų kultūrinę įtaką. Diskredituoti nepriklausomos Lietuvos autoritetus buvo naudinga norint sukiršinti išeivius kultūrinių ryšių su Lietuva klausimu. 1971 m. palaužtas J. Keliuotis galiausiai pasisakė spaudoje, iškeldamas ekonominius ir kultūrinius sovietinės Lietuvos pranašumus ir pasmerkdamas emigrantų veiklą. Tačiau KGB nepavyko jo visiškai atskirti nuo visuomenės. Sovietinėje sistemoje J. Keliuotis išliko kaip nepriklausomybės laikų šviesulys ir Vakarų moderniojo meno puoselėtojas.
ENThe life of Juozas Keliuotis, one of the most conspicuous cultural workers of Lithuania, in Soviet times shows the specificity of the psychological pressure on intellectuals. The KGB unit in Lithuania involved many personalities in its manipulatory games. J. Keliuotis was of no exception. Persecuted and morally broken he wrote the memoirs revealing sufferings in the camp and violations of human rights. In 1962-1975, KGB spared no efforts seeking to find and obtain the memoirs of the intellectual in question. Even though the security failed to fetch the manuscripts of the intellectual, it succeeded in hindering for a long time their passing over to the West. In 1956-1978, J. Keliuotis was shadowed by quite a number of agents. It was people from the environment of the intellectual that were mostly hired. Most frequently he had to communicate with the agents of influence. Due to constant and active spying by KGB, J. Keliuotis lost trust in his close people. KGB aimed at neutralizing the cultural influence of intellectuals. It was useful to discredit the authoritative persons by instigating them to be in conflict with émigré in terms of cultural relations. In 1971, J. Keliuotis spoke forcibly in the press, not only condemning the activity of emigrants, but also demonstrating economic and cultural "achievements" of Soviet Lithuania. Nevertheless, in the eyes of the public of Soviet Lithuania J. Keliuotis remained as the enlightened person from the times of independence and the advocate of Western modern art. J. Keliuotis was persecuted until his death 1983. The LSSR Supreme Court rehabilitated the intellectual on December 16, 1998.