Vilnius, netapęs Vakarų Baltarusijos sostine

LTRemiantis naujausia istorine literatūra ir archyviniais šaltiniais, straipsnyje tyrinėjama Vilniaus valstybinės priklausomybės problema Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir pradžioje (1939 m. rugpjūtis–spalis). Nagrinėjami Sovietų Sąjungos planai Vilniaus atžvilgiu, įvairūs Vilniaus problemos sprendimo variantai ir jų įgyvendinimo galimybės - nuo priskyrimo Baltarusijos SSR iki perdavimo Lietuvos Respublikai. Vokiečiai nuo pat karo pradžios įkalbinėjo Lietuvą (mainais už "teigiamą" Vilniaus klausimo sprendimą) su ginklu rankoje kovoti su Lenkija. Tą patį Lietuvai siūlė rusai. Sunku patikėti, kad TSRS Lietuvos atveju rimtai vertino savo sutartį su Vokietija dėl įtakos sferų pasidalijimo ir nelaukė pirmos pasitaikiusios progos imtis tokių kuo naudingesnių pakeitimų. BTSR atveju buvo keliamas istorinių baltarusių teisių į Vilnių, kaip vieną iš baltarusių kultūros centrų, klausimas. Nors net Molotovo ir Ribentropo pakto slaptuosiuose protokoluose Vilnių numatyta perduoti Lietuvai, tarybinė administracija Vilniuje, ir respublikinė valdžia Minske buvo visiškai įsitikinusios, jog Vilnius įeis į BTRS sudėtį. Bet Maskvai Vilnius buvo savotiškas Trojos arklys, plačiai atvėręs vartus į Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių pavergimą. Atsisakius įsileisti Raudonosios Armijos bazes, grasinta Vilniaus kraštą perduoti Baltarusijai.

ENThe article deals with the problem of the State dependence of Vilnius on the eve and at the beginning of World War II (August-October 1939). The problem of Vilnius is considered within the broad context of international relations in Europe. Special attention is devoted to the plans and actions on the eve of Poland's onslaught and in the second half of September 1939. After the partition by Nazi Germany and the Soviet Union the spheres of influence of Poland and the Baltic States, the question of occupation and annexation of the eastern lands of Poland (Western Ukraine, Western Belarus and Vilnius Territory) came forth. The Soviets planned to settle that issue by staging the independent accession of the occupied territories to the Soviet Union. Nevertheless, the settlement of the issue of Vilnius was far more complicated than the incorporation of the eastern lands of Poland. Even in the secret protocols of the Molotov-Ribbentrop Pact it was foreseen to take into account the interests of Lithuania in the Vilnius Territory. J. Stalin used Vilnius as the means of pressure on Lithuania seeking to sign the agreement of mutual assistance and to dislocate the Soviet military bases in Lithuania. The Soviets threatened to annex the Vilnius Territory to the Byelorussian SSR in the case Lithuania refused to allow the stationing of the Soviet military bases. Vilnius became a certain Trojan horse, which opened the gates to the subjugation of Lithuania and other Baltic States.