Apie mirtį LDK kultūroje

LTGalima pasveikinti dailės ir kultūros istoriką Mindaugą Paknį, išdrįsusį imtis uždraustosios temos. Jo nauja knyga Mirtis LDK kultūroje XVI–XVIII a. yra pirmas nuoseklus tyrimas apie mirtį, apimantis įvairius su mirtimi susijusius reiškinius. Knygos struktūra nuosekli. Skyriuje Mirčiai artinantis: jausmai ir suvokimas aptariamas to meto žmogaus santykis su mirtimi ir gyvenimas mirties akivaizdoje - mąstymas apie mirtį, pasiruošimas jai bei pavyzdingos mirtys. Skyriuje Pirmos valandos ir dienos po mirties daugiausia dėmesio skiriama laidotuvių ceremonijai. Kituose skyriuose aptariamos mirties priežastys ir būdai, pomirtinio pasaulio vizijos bei mirties vaizdavimas skirtinguose šaltiniuose. Knygą papildo įspūdingos, informatyvios, geros kokybės iliustracijos, įtikinamiau liudijančios mirties artumą aptariamais šimtmečiais. Įvado poskyryje Istoriografija, tyrinėtos temos minimi svarbiausi su mirtimi susiję lietuvių literatūrologų veikalai, bet jie beveik nenaudojami pačioje knygoje? Knygoje svarstant apie panieką kūnui teigiama, kad mirties ignoravimas atsiranda Apšvietos lauikotarpiu. Apšvietos epochoje mirtis nebuvo ignoruojama, apie ją tik nebuvo tiek daug kalbama, kiek Baroko epochoje. Tiesiog akcentai perkeliami prie kitų temų - pradedamos svarstyti socialinės, politinės problemos. Autoriaus teigimu, Katalikiškosios reformos veikiama atsirado žmogaus, kaip žemiškojo piligrimo, laikino svečio arba keleivio, samprata. Ši samprata ne atsirado, ji tiesiog įgavo naują reikšmę. Kelionės vaizdinys yra paimtas iš Šv. Rašto, kuriame Jėzus Kristus laikomas keliautoju.

ENA historian of art and culture Mindaugas Paknys can be congratulated for analysing a taboo subject. His new book “Mirtis LDK kultūroje XVI–XVIII” [Death in the culture of the Grand Duchy of Lithuania in the 16th–18th centuries ]is a first coherent research of death covering various death-related phenomena. The structure of the book is coherent. The section “Mirčiai artinantis: jausmai ir suvokimas” [With death approaching: feelings and perception] discusses the relation of people of those times with death and their life with death approaching. Section “Pirmos valandos ir dienos po mirties” [First hours and days after the death] pays a great deal of attention to funeral ceremonies. Other sections discuss visions of the post-mortem world as well as depiction of death in various sources. The book contains impressive, informative and good quality illustrations providing a more clear evidence of how close the death was to people over the centuries discussed in the book. The introduction subsection “Historiography” mentions the major works on death by Lithuanian literature researchers, but these works are not used in the book itself. When considering the contempt for the human body, it is stated that during the Enlightenment the phenomenon of death was ignored. However, death was not ignored in the Enlightenment epoch. It was not spoken about as much as in the Baroque epoch. Other social or political issues were emphasized. According to the author, the Catholic reform preconditioned the emergence of the concept of a man as a pilgrim, a temporary guest or traveller on the Earth. This notion did not emerge from scratch. It gained a new meaning. The image of a traveller came from the Holy Script, where Jesus was considered to be a traveller.