LTStraipsnyje aptariami Aleksio Churgino (1960, 1978) bei Antano A. Jonyno (1999, 2003) Goethe's "Fausto" vertimai į lietuvių kalbą. Nors Jonyno atliktas fundamentalus darbas užbaigtas jau prieš keletą metų, tačiau rimčiau aptartas jis nebuvo. Šiame straipsnyje apsistojama ties keliais "Fausto" vertimo aspektais. Lyginant abu vertimus, analizuojant konkrečias vietas, bandoma nustatyti vertimo kokybę. Aptariamieji Goethe's "Fausto" vertimai atlikti dviejų skirtingoms istorinėms ir ideologinėms kartoms priklausančių autorių. Analizės objektas šiuo atveju - ne eilėdara, o specifiniai semantiniai aspektai, ypač biblinė ir krikščioniškoji leksika, taip pat reikšminiai (raktiniai) žodžiai, aforistiniai posakiai. Abu vertimai pasirodė skirtingų ideologinių sistemų sąlygomis. Todėl šio straipsnio tikslas - taip pat parodyti, kaip cenzūra vs cenzūros nebuvimas gali nulemti ne tik vertimo kalbos žodyną, bet kartu iš dalies iškreipti kūrinio prasmę. Atliktas skirtingose politinėse epochose, Goethe's "Fausto" vertimas parodo, jog vokiečių klasiko veikalai sovietmečiu buvo kreipiami skleisti ateizmą, nukreipti skaitytoją nuo pamatinių dvasinės Vakarų kultūros vertybių. Tad vertėjui teko balansuoti tarp sovietinės cenzūros ir verčiamo teksto reikalavimų. Nors straipsnyje daugiau buvo kritikuotas Churginas, tačiau, autorės įsitikinimu, tai nesumenkina novatoriškos jo darbo reikšmės. Jonyno vertimas yra gerokai sklandesnis ir tikslesnis. Juntama, kad vokišką poemą vertė būtent talentingas šiuolaikinis poetas, ne vieno lyrinio šedevro autorius, be to, atviras vokiečių kalbos subtilybėms.
ENIn the article a deep analysis is given to the extracts of Faustas' translated into Lithuanian by A.Churginas and A.A.Jonynas. The analysis is made by comparing the extracts to each other and to the original work by J.W.Goethe. The emphasis is given to the similarities and differences in the texts, paying attention to the new aspects of the meaning which occur while translating abstract words and notions.