Laisvės link: dialogas su savimi skaitant Antaną Paškų

LTAnalizuojama lietuvių kilmės teologo ir filosofo Antano Paškaus laisvės koncepcija, kurią jis tiria dviem aspektais: laisvė nuo ko – negatyvioji laisvė ir laisvė kam – pozityvioji laisvė. Negatyvioji laisvė, kaip išsilaisvinimas iš tradicinių vertybių, atveda prie pasaulėžiūrinio ir kultūrinio nihilizmo, sukeldama grėsmę žmogaus laisvei, sąžinei, asmens orumui ir religijai. Išsilaisvinimas nuo pareigos ir atsakomybės palieka pėdsakų visuose visuomenės sluoksniuose ir skatina savanaudiškumą bei skiepija bendrą žmonių bruožą – egocentrizmą. Pozityvioji laisvė, susieta vertybėmis, padeda žmogui suprasti tikrąją laisvės esmę, kuri glūdi transcendentiniame matmenyje. Atsakomybė formuojasi ir reiškiasi per sąsajas su savo aš, su savo vidiniu balsu, t.y. su sąžine. Sąžinė, suvokusi egzistencinę laisvės svarbą, yra nukreipiama sprendimams, kuriems asmuo arba paklūsta, arba juos ignoruoja. Krikščioniška A. Paškaus laisvės samprata atskleidžia asmenybės suverenumą, išreikštą realizuojant tiesą ir prisiimant atsakomybę už gėrį. Nuolatinė tiesos ir gėrio kontempliacija formuoja aš, suvokiantį save kitų pasaulyje per santykį su savimi ir kitais. Žmogus tampa laisvas, kai supranta ir atliepia Kitam, kalbančiam per jo sąžinę. A. Paškaus dialoginis principas, įsiliedamas į žmogaus laisvėjimo procesą, yra susietas su tiesos samprata, kuri orientuoja asmenį į krikščioniškąsias vertybes. Kadangi žmogus, kaip atsakinga asmenybė su savo vertybine sąmone, yra visada susijęs su kitais, tai tiesa, kaip vertės pažinimas, glūdi jo veikime ir yra dialoginio santykio nuolatinis tapsmas.

ENThe article contains the analysis of the freedom concept by Antanas Paškus, the theologian and philosopher of Lithuanian origin. The concept is analysed in two aspects: freedom from something – the negative freedom, and freedom for something – the positive freedom. The negative freedom, as liberation from the traditional values, leads to the attitudinal and cultural nihilism threatening to human freedom, conscience, personal dignity and religion. Liberation from duty and responsibility leaves traces in all levels of society and promotes selfishness and the common feature of all people – egocentrism. The positive freedom, linked with values, helps people to understand the real meaning of freedom, which lies in its transcendent dimension. Responsibility is being formed, and manifests via the links with the own self, with our inner voice, i.e. with conscience. The conscience, after realising the existential importance of freedom, is targeted towards the decisions which the individual either succumbs to, or ignores. The Christian concept of freedom by A. Paškus demonstrates the sovereignty of personality, expressed in realising the truth and assuming the responsibility for the good. The continuous contemplation on the truth and good forms the self, comprehending the self in the world of others, via the relation with the self and others. The dialogue principle of A. Paškus, intertwining into the process of the individual’s liberation, is related with the definition of truth which directs an individual to the Christian values.