Vosyliaus Sezemano kultūrų savitumo samprata

LTStraipsnyje nagrinėjamos Sezemano tautinių kultūrų savitumo, jų saugojimo ir plėtojimo idėjos. Tiesiogiai nediskutavęs dėl ypatingos lietuvių tautos misijos sampratos, Sezemanas kur kas nuosekliau negu Levas Karsavinas vertino kiekvienos tautos kultūros laimėjimus, kartu įspėdamas dėl praeities pervertinimo ir iš to kylančio romantizmo pavojaus. Sezemanas teigė, jog svarbiau rūpintis ne kultūros tautiškumu, o jos gilumu. Jis netapatino tautinės kultūros puoselėjimo su tradicijos išsaugojimu, kiekvieną kultūrą ragino būti atvirą viskam, kas per jos istoriją nenustojo aktualumo, taip pat ir kitų kultūrų laimėjimams. Nacionalizmą autorius vertino teigiamai, nes jame įžvelgė tautinių kultūrų galią priešintis niveliacijai ir standartizacijai, bet priminė ir apie jame glūdinčius provincialumo bei ribotumo pavojus.

ENThe article deals with the problems of individuality of national cultures, of the role of cultural relations in the enrichment of individual culture in Vasily Sesemann's (1884- 1963) works. At the beginning of the 20th century, public attention was drawn to the discussion concerning the role of Lithuanian national culture as a mediator between East and West. Its initiators were the Lithuanian philosophers Stasys Šalkauskis and Antanas Maceina. In response to this discussion, Vasily Sesemann published two articles: "On the question of national culture” and "German idealism of the 19th century and the problem of nationality”. In these articles, he considers the ideas of Šalkauskis and Maceina romantic and quite conservative and urges to make Lithuanian culture open to the values and most significant achievements of other national cultures.