Žanro problemos XIX amžiaus lietuvių literatūroje

LTKnygoje, remiantis XIX a. lietuvių literatūra, siekiama apžvelgti, kaip formavosi literatūros žanrų samprata, kas lėmė jų pasirinkimą ir funkcionavimą, santykį su įvairiais diskursais. Išskiriami trys analizės metodai: pirmuoju ieškoma mito ir literatūros žanrų sąveikos; antruoju kalbama apie retorikos tradicijos ir jos rūšių įtaką literatūros žanrams; trečiuoju naudojami kultūrologiniai metodai – analizuojamos rašančiojo sociokultūrinio konteksto ir žanro sąsajos. Remiantis atlikta analize teigiama, kad aiškių žanrinių modelių XIX a. neturėta, dažnai buvo painiojami terminai, kuriamos netikslios žanrinės paantraštės. XIX a. pradžios lietuviškosios poezijos žanrai daugiausia perėmė klasicistinės estetikos normatyviškumą. Amžiaus viduryje krikščioniškoji retorika aprėpė ne tik religinės literatūros žanrus, bet darė įtaką ir pasaulietinėms rašymo formoms. Pasirenkant ir apibrėžiant žanrą reikšmingi buvo ne tiktai formalieji kriterijai, bet ir teksto funkcija. XIX a. lietuvių literatūroje dar labai svarbi utilitarinė jos misija. Vakarų Europoje nuo XIX a. pasikeičia požiūris į socialinį ir politinį literatūros naudingumą, kūrybos procesas sakralizuojamas. Poezijoje pamažu susiformuoja dieviškojo įkvėpimo samprata, kuri sustiprina angažuotą kalbėjimą. Žanrų pasirinkimą lėmė ir sociokultūrinė rašančiojo patirtis. Išsilavinęs XIX a. pradžios bajoras daugiau renkasi retorikos puoselėtus žanrus, amžiaus vidurio didaktas kartais savo kūrinį pavadina konfesinio žanro terminais, XIX a. pabaigos inteligentas rašytojas jau bando teoretizuotai kalbėti apie literatūros žanrą.

ENIf one analyzes the conception of genre in 19th century Lithuanian literature from a mythopoetical, rhetorical, and sociocultural point of view, one comes to the conclusion that clear genrerelated models were still lacking. The young literature was just borrowing them, trying to adapt them to its needs, while the writer found it difficult to define and give a proper name to his or her own genre; this resulted in frequent terminological confusion and inexact genre sub-headings. The late-occurring differentiation of genres led to a search for analogies in oral literature where the genres also lacked strict definition. The choice of a genre was influenced by general cultural dominants. In the early 19th c. the genres of Lithuanian poetry by and large took over the normativity of a classicist aesthetics tied to the rhetorical tradition. The Christian rhetoric dominant in the middle of that century not only embraced the genres of religious literature but also influenced secular forms of writing. Toward the end of the 19th c. a stronger polyphony seems to suggest that the richer and more complex the social stratification is, the more genres there emerge and the faster they differentiate. Still it should not be thought that in the literature of the past more attention is paid to genre-related requirements. To the creators of a new literature selecting and naming their genre what is hugely important lies not so much in any formal criteria as in the function of the text.