Ir atleisk mums mūsų kaltes

LTManyti, kad tapusi Europos Sąjungos ir NATO nare Lietuva išsivadavo iš savo praeities - didelė klaida. Išsivadavimą lemia patirties įsisąmoninimas, gebėjimas suvokti, kokie politiniai, socialiniai, psichologiniai procesai vyko XX a. Lietuvoje, apsisprendimas XXI amžiuje nebepasiduoti jiems. Kodėl pirmoji Lietuvos Respublika (1918-1940) gyvavo taip trumpai? Kas lėmė, kad Lietuvoje įleido šaknis ir sėkmingai plėtojosi marksistinė pasaulėžiūra? Iš kurių pilietinės elgsenos stereotipų atpažįstami mūsų pasąmonėje slypintys nuolankumo ir prisitaikymo daigai, galintys iš naujo pasireikšti Lietuvos Respublikos suvereniteto atsisakymu, tautos laisvės išdavyste, nepriimtinu lietuviškos kultūros ir identiteto modifikavimu? Į šiuos klausimus straipsnio autoriui padeda atsakyti rašytojo Petro Cvirkos biografija. 1940 metų vasarą šis rašytojas buvo aktyvus sovietiniam Rusijos imperializmui tarnavusios Lietuvos komunistų partijos rėmėjas ir talkininkas. Prikeliant atmintyje Cvirkos asmenybės bruožus ir sąlygas, lėmusias jo gyvenimo kelio kryptį, darosi lengviau suprasti, kokios šaknys maitino Lietuvoje marksistinius įsitikinimus, kodėl dalis piliečių nevertino šalies laisvės, kuo virto lūkesčiai, kai Sovietų Sąjunga 1940-ųjų vasarą aneksavo Baltijos valstybes. Sovietinį konformizmą išugdė lietuviškos pilietinės sąmonės nebrandumas, pasitikėjimo savo jėgomis, tikėjimo savo tautos dvasinėmis galiomis ir vertybėmis stoka, iliuzija, kad skurdas įveikiamas socialistine revoliucija, o ne socialinio teisingumo sąlygojama gerovės pažanga.

ENTo think that after Lithuania had become the member of the European Union and NATO liberated itself from its past is a big mistake. The liberation is determined by the awareness of experience, ability to understand what political, social and psychological processes took place in Lithuania in the twentieth century, and not to surrender to them in the twenty-first century. Why did the first Lithuanian Republic (1918-1940) last so briefly? What was it that decided the Marxist world outlook to root and successfully develop in Lithuania? Which civil behavior stereotypes show the humility and adaptability seeds that can re-occur in the refusal of the sovereignty of the Republic of Lithuania, betrayal of the nation freedom, inadmissibility of modification of Lithuanian culture and identity, underlying in our subconscious? The biography of the writer Petras Cvirka helps the author to answer these questions. In the summer of 1940, this writer was an active supporter and helper of Lithuanian Communist Party which served the Soviet Russian imperialism. Having raised the traits of Cvirka’ personality and conditions that determined the direction of his life path in memory, it becomes easier to understand what roots fed Marxist beliefs in Lithuania, why part of citizens did not value the liberty of country, wherewith the expectations became when the Soviet Union annexed the Baltic states in the summer of 1940. Soviet conformism was raised by the immaturity of Lithuanian civil consciousness, lack of self-confidence, faith in spiritual powers of own nation and values, illusion that poverty may be overcome by the socialist revolution rather than the progress of welfare conditioned by social justice.