Žemaitija ir Lietuva XII–XVI amžiuje : regioninės (provincinės) savivaldos spindesys ir skurdas

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Žemaitija ir Lietuva XII–XVI amžiuje: regioninės (provincinės) savivaldos spindesys ir skurdas
Alternative Title:
Samogitia adn Lithuania in 13–18th centuries: the splendour and the poverty of regional (provincial) self-governing
In the Journal:
Lietuvos istorijos studijos [LIS] [Studies of Lithuania's History]. 2009, t. 23, p. 94-110
Keywords:
LT
Bajorai, didikai ir magnatai / Nobles and magnates; Dinastiniai ryšiai; Genčių sąjunga; Gentis; Istorija (mokslas) / History science; Socialinė struktūra; Valstybinė struktūra.
EN
Tribe.
Summary / Abstract:

LTŽemaičiai išsiskiria savita regioninės praeities jausena. Ši jausena nėra natūraliai paveldėta, o daugiausia "išskaityta", t. y. dirbtinai atkurta ir tebekuriama. Kaip ir kiekviename kūrybos procese, čia gausu apsirikimų ir klaidingų interpretacijų. Spekuliuoti paskirais "savo" praeities fragmentais lengva nematant žemaičių ir lietuvių santykių visumos. Straipsnyje siekiama išskirti būdingus Žemaitijos ir Lietuvos santykių laikotarpius ir nusakyti esminius jų raidos bruožus XIII–XVIII a. XIII a. I pusėje Žemaitija egzistavo kaip heterogeniška gentinio pobūdžio visuomenė. Susidarius Lietuvos valstybei, žemaičiai į ją nebuvo integruoti, o tik prišlieti. XIII a. pab. – XIV a. Žemaitija atsidūrė karų zonoje. Tai paspartino paskirų jos bendruomenių dezintegraciją ir bendrą silpimą. Lietuvos monarchijos bandymai užimti šią poziciją žemaičių buvo suvokiami kaip mažesnis blogis. XIV a. II pusėje Lietuvą valdanti dinastija savo valdžios struktūrų pralaimėjimą Žemaitijoje bandė kompensuoti dinastiniais ryšiais. Žemaitijos seniūnijos ribos nusistovėjo ne dėl gentinių ar kalbinių, o dėl politinių veiksnių. XV–XVI a. sandūroje Kęsgailų giminė buvo priartėjusi prie Žemaitijos kunigaikščių statuso. Bet XVI a. pr. Lietuvos valdovui pavyko palaužti Kęsgailų valdžią ir sustiprinti regiono ryšius su centru. XVII–XVIII a. išlikęs teisinis Žemaitijos partikuliarizmas nebebuvo veiksmingas: jo pagrindu nesusidarė politinės srovės, siekusios perimti vietinių išteklių kontrolę. Žemaičių bajorija nebeturėjo atskiros politinės valios ar atsijungimo nuo Lietuvos vizijos.

ENThis article deals with the development of Samogitia's relationship with Lithuania since the middle of the 13th century to the end of the 18th century. In the course of this period Samogitia experienced different patterns of relationship towards Lithuania: hostile western cultural pressure in the Middle ages; legitimate agreement on the part of Samogitians with Lithuanian monarchy which provided for the autonomy of Samogitia in 15-16 c.; the merge of Samogitian nobles with the nobility of Grand Duchy of Lithuania at the end of 16 c. to 18 c. The latter merge meant the decline of the power of regional ruling elite, having blocked the way to form a separate Samogitian political identity. all this hindered the rise of more forceful regional trends of separatism. [From the publication]

ISSN:
1392-0448; 1648-9101
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/20651
Updated:
2018-12-17 12:26:27
Metrics:
Views: 66    Downloads: 33
Export: