Kelios pastabos apie sosto vaizdavimą XIV amžiaus pabaigos - XV amžiaus vidurio Lietuvos valdovų sfragistikoje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Žurnalų straipsniai / Journal articles
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kelios pastabos apie sosto vaizdavimą XIV amžiaus pabaigos - XV amžiaus vidurio Lietuvos valdovų sfragistikoje
Alternative Title:
Several remarks on the throne based on the sphragistics evidences of Lithuanian rulers from the end of the XIV to the midle of the XV centuries
In the Journal:
Lietuvos istorijos studijos [LIS] Studies of Lithuania's History, 2009, 23, 85-93
Summary / Abstract:

LTMonarchų insignijos – valstybės valdovo valdžios ir ideologijos atspindys. Valdovo sostas yra įdomi valdovo karūnacijos detalė, nors ir nėra tiesiogiai priskiriama prie monarcho insignijų. XIV a. pabaigos – XV a. pradžios didžioji dalis lietuviškos valdovų sfragistikos yra portretiniai, t.y. majestotiniai, pėsčio kario bei raitelio, antspaudai, kurių paskirtis nebuvo vien valdovo reprezentacija, bet jie simbolizavo ir valdžios siekimą. Majestotiniuose antspauduose buvo vaizduojamas valdovas, sėdintis soste. Yra išlikę tik keli XIV a. pabaigos – XV a. pradžios lietuviškos sfragistikos pavyzdžiai, kurie gali padėti atskleisti, koks buvo Lietuvos valdovo sostas. Išlikusiame Gedimino sosto aprašyme teigiama, kad Gediminas sėdi in cathedra, t.y. krėsle su aukšta atkalte. To meto gretimų šalių valdovų antspauduose vaizduoti krėslai su aukšta atkalte leidžia daryti prielaidą, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostas antspaude iš tikrųjų buvo vaizduojamas būtent taip. Tikėtina, kad Vytauto majestotiniame antspaude Lietuvos didysis kunigaikštis buvo vaizduojamas gana archaiškai, t.y. sėdintis ant sosto, primenančio suolą, ant kurio padėta pagalvėlė, o jo apačią puošė taupus arkinis dekoras. Į pastarąjį yra labai panašus Žygimanto Kęstutaičio sostas. Lietuvos valdovų ,,sėdėjimo tradiciją“ atspindi ir XV a. Trakų pilies freskos.

ENGediminas used majesty seal which reflected the ruler's political objective. Gediminas majesty seal is know only from the description which reveals that the ruler is sitting in cathedra. This description does not give us much space for consideration. We know that this seal was most probably made by Riga's gravers who were acquainted with the traditions of European rules presentation on majesty seals. In the picture the ruler holds the sovereign crown in his hand. Gediminas' attempts for christening, which would open the way to the change of the state rank don't contradict the presumption that the majesty seal contained royal insignias although do not any information about the throne. The majesty seals of Vytautas and later Žygimantas Kęstutaitis show the ruler's throne, which is quite archaic for the beginning of the XV century. This could be explained by two presumptions: either the seals of Vytautas and Žygimantas Kęstutaitis reflected the real throne of that period, or his rank of the grand duke didn't allow him to use the same pictorial tradition, which is visible in Jogaila's majesty seal.

ISSN:
1392-0448; 1648-9101
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/20650
Updated:
2026-05-21 19:10:00
Metrics:
Views: 56    Downloads: 19
Export: