Rūmas virš bedugnės: esė ir straipsniai apie literatūrą

LTRinktinės, kurią sudaro esė ir straipsniai apie literatūrą, jos suvokimą ir vertinimą bei atskirų autorių kūrybą, tekstus vienija autoriaus reiškiama meno kūrinio percepcijos idėja. Autoriaus teigimu, vertinant meno kūrinius, dažnai kliaujamasi nutylima prielaida, kad kriterijai yra daugmaž aiškūs ir suvokėjas neva vadovaujasi visiems bendru pagrindu, todėl belieka išsiaiškinti, kiek viena ar kita meninė raiška atitinka suvokėjo teisėtus lūkesčius. Vis dėlto, anot autoriaus, kūrinys vertintinas tik klausiant ir atsakant, ar jis suvokėjui asmeniškai sako ką nors esminga apie buvimą šioje žemėje, apie gyvenimą ir mirtį, ar atskleidžia tą būties giją, kuri buitinėje egzistencijoje esti nepastebima. Įžanginėje knygos dalyje „Kuo aš tikiu (literatūroje)”, remiantis taip pat ir kitų autorių įžvalgomis, bandoma atsakyti į klausimus, kas apskritai yra menas jį suvokiančiajam ir kokia jo esmė, ką meno percepcijoje reiškia individuali suvokėjo psichologija, jo charakterio ypatybės, netgi temperamentas. Dalyje „Apie literatūrą kaip meną” mąstoma apie postmodernizmą, siekiama paneigti susiformavusią nuomonę apie jo destruktyvų revoliucingumą; brėžiamos literatūros ir politikos sąsajos George'o Orwello romane „1984-ieji”, kuris, pasak autoriaus, demonstruoja retą atvejį, kai meniškas kūrinys yra ties politinės literatūros riba; aptariama Terry Eagletono politizuota literatūrologija. Trečiojoje dalyje „ Apie rašytojų kūrybą” surinkti straipsniai, kuriuose XX a. Lietuvos ir užsienio rašytojų kūriniai aptariami tuo pačiu literatūros percepcijos ir jos išliekamosios vertės aspektu.

ENThe texts of the collection, consisting of the essay and articles about literature, its perception and evaluation as well as the creation of individual authors, are united by the author’s expressed idea of the perception of the work of art. According to the author, evaluators of the works of art often rely on an implicit premise that the criteria are more or less clear and the perceiver purportedly follows a universal basis; therefore, one needs to ascertain the extent to which one or another artistic expression meets the legitimate expectations of the perceiver. However, according to the author, a work should be evaluated only by asking and answering whether it says anything personally essential to the perceiver about being on this earth, life and death, whether it reveals the fatal thread of life which remains unnoticed in everyday existence. The introduction “What Do I Believe in (in Literature)?” refers to the insights of other authors and attempts to answer the questions what art is in general to the perceiver and what its essence is, what the individual psychology, character traits and even temperament of the perceiver mean in art perception. The part “About Literature as Art” considers post-modernism, seeks to deny the formed opinion about its destructive revolutionary character; draws the connections between literature and politics in George Orwell’s novel “Nineteen Eighty-Four” which, according to the author, demonstrates a rare case when the work of art balances on the verge of political literature; discusses Terry Eagleton’s politicized literary science. The third part “About Writers’ Creation” contains articles in which the works of the 20th c. Lithuanian and foreign writers are discussed from the same aspect of literature perception and its lasting value.