LTMahyar Kamali Saraji disertacijoje „ Mažo anglies dioksido pėdsako energijos pertvarkos ES iššūkių analizė“ nagrinėjami įvairiapusiai ES iššūkiai pereinant prie mažai anglies dioksido išskiriančios energijos. Tyrime siekiama įvertinti šio perėjimo sudėtingumą, sukuriant išsamų pagrindą, kuriame iššūkiai yra suskirstyti į socialinius, ekonominius, aplinkos, institucinės bei techninius aspektus. Kamali Saraji taiko daugiakriterius sprendimų priėmimo metodus, įskaitant Fermateano fuzzy aibes, IFCM-TOPSIS ir DEA-CRITIC-TOPSIS, siekiant įvertinti šiuos iššūkius ir nustatyti veiksmingas strategijas. Disertacijoje taip pat naudojamas scenarijų planavimas, siekiant analizuoti Lietuvos energetikos sistemą esant įvairioms prielaidoms, akcentuojant visuomenės gerovę, technologines naujoves ir subalansuotas politikas. Taikant sukurtą metodologiją praktiškai, nustatomos optimalios vietos saulės energijos jėgainėms, atsižvelgiant į socioekonominius, aplinkos ir klimato veiksnius. Kamali Saraji išvados pabrėžia energetinio teisingumo, adaptuojamų reguliavimo sistemų ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimo svarbą, teikdamos politikos formuotojams veiksmingų įžvalgų siekiant ES mažai anglies dioksido išskiriančių tikslų ir tvaraus vystymosi. Reikšminiai žodžiai: Mažo anglies dioksido energija, Daugiakriteriai sprendimų priėmimo metodai, Energetinis teisingumas, Scenarijų planavimas, Saulės energijos jėgainių vietų optimizavimas.
ENMahyar Kamali Saraji's dissertation, "Analyzing Challenges to the Low-Carbon Energy Transition in the EU," investigates the EU's multi-dimensional obstacles in transitioning to low-carbon energy. The research addresses the complexity of this transition by developing a comprehensive framework that categorizes challenges into social, economic, environmental, institutional, and technical pillars. Kamali Saraji applies multi-criteria decision-making methodologies, including Fermatean fuzzy sets, IFCM-TOPSIS, and DEA-CRITIC-TOPSIS, to evaluate these challenges and identify effective strategies. The dissertation also incorporates scenario planning to analyze Lithuania's energy system under various assumptions, emphasizing public welfare, technological innovation, and balanced policies. A practical application of the developed methodology identifies optimal sites for solar farms, focusing on socio-economic, environmental, and climate factors. Kamali Saraji's findings underscore the importance of energy justice, adaptive regulatory frameworks, and stakeholder involvement, offering policymakers actionable insights to advance the EU's low-carbon goals and sustainable development. Keywords: Low-carbon energy, Multi-criteria decision-making methods, Energy justice, Scenario planning, Optimization of solar power plant locations.