Nauja kolektyvinės tapatybės dimensija: sionistinis sąjūdis Lietuvoje XIX a. pab.-XX a. pr

LTStraipsnyje yra teigiama, kad įvairių šalių ir žydų mokslininkai, kurie daug išsamiau nagrinėjo sionistinio judėjimo genezę, nėra pateikę vienareikšmiško atsakymo į tai, kaip reikėtų įvardinti sionizmą. Autorės tikslas šiame straipsnyje atskleisti žydų tautinės tapatybės paieškos kelią, kai nepasiteisino emancipacinės kovos lūkesčiai. Taip pat parodyti naujų idėjų sklaidą, aptariamo judėjimo plėtrą ir dėl to kilusias problemas XIX–XX a. Lietuvoje laikotarpiu. Sionistinio judėjimo tema pasaulinėje istoriografijoje yra gausiai aptarta, tačiau ten nėra žinių apie sionizmą Lietuvoje. Pažymima, kad straipsnyje analizuojamai temai atskleisti buvo pasirinktos kelios svarbios istoriografinės pozicijos. Labai reikšminga buvo ir periodinė to meto žydų spauda. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad po I–ojo pasaulinio sionistinio kongreso, kuris įvyko Bazelio mieste 1897 m., sionistinęs idėjas skleidęs sąjūdis įgavo tam tikras organizacines struktūras, kurios turėjo konkrečias programas ir uždavinius. Atsirado nauji sionizmo centrai, iš kurių Vilnius pradeda figūruoti XX a. pirmame dešimtmetyje Dėl lyderių nuomonių išsiskyrimo sionistinis judėjimas pradėjo skaldytis į politinį ir praktinį. 1906 m. pabaigoje Vilniaus gubernijoje buvo apie 30 sionistinių būrelių. Autorė straipsnyje akcentuoja, kad tautinių sąjūdžių laikotarpiu iškilęs ,,žydų klausimas“ vakaruose ir Rusijos imperijoje negalimas buvo spręsti tradiciškai. Svarbu tai, kad augantis sionistinis judėjimas buvo veikiamas sugebėjimo derinti ateities viziją su veiksmais, kurie atstovavo žydų tautiniams interesams.

ENThe article analyses the ways of search for the Jewish collective identity after false expectations of emancipation processes, the spread of new ideas and the development of the modern Jewish national movement in Lithuania at the turn of the 19th-20th centuries. Some of Zionist newspapers, such as HaOlam and Dos Judishe Folk were published in Vilnius. In general, the major Zionist activities in Vilnius of that period were mainly concentrated in a narrow circle of pro-Zionist activists. Trying to avoid the repressions of the Tsar regime, Zionist activists from Vilnius and Kaunas circles had to leave the country. They were replaced by professional politicians and instructors from Warsaw or Ryga. Zionist movement met strong opposition and criticism both from the Jewish communities and from Russia. The major opponent was Bund. In pursuing their aims, Zionists challenged, first of all, the traditional Jewish lifestyle, i.e. assimilation and continuity of their traditions. The positive element in the Zionist movement was the ability to combine the future vision with concrete actions in representing Jewish national interests and defending their political and social equality in Diaspora.