Eidyllion in vitro: bemerkungen zu Stephan Kesslers Buch die litauischen Idyllen : vergleichende gattungstheoretische Untersuchung zu Texten aus Polen und Litauen, 1747-1825

LTStraipsnis yra Stephano Kesslerio knygos „Die litauischen Idyllen: Vergleichende gattungstheoretische Untersuchung zu Texten aus Polen und Litauen, 1747–1825, Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2005) recenzija. Kesslerio studijos pagrindu tapo 2003 metais Greifsvaldo Ernsto Moritzo Arndto universitete parengta habilitacinė disertacija. Ši knyga ne tik įsilieja į paskutiniais metais Vokietijoje išpopuliarėjusių lietuvių poezijos tyrinėjimų lauką, bet ir apima Europos literatūrai apskritai labai svarbų laikotarpį ir žanrą. Kesslerio studiją sudaro trys dideli teminiai kompleksai. Antrojoje ir trečiojoje jos dalyse, remiantis moksline literatūra ir lenkakalbių idilių analize, yra formuluojama žanro teorija. Vis dėlto pateikiama žanro teorijos apibrėžtis kelia tam tikrų abejonių. Kessleris idilės definiciją suformuluoja remdamasis išimtinai tik studijoje analizuojamo laikotarpio tekstais. Taigi jo pateikiama lenkų idilės apibrėžtis gerokai skiriasi nuo šio žanro suvokties vokiečių literatūroje. Autoriaus suformuota savita idilės žanro teorija praktiškai yra pritaikoma ketvirtojoje studijos dalyje klasifikuojant lenkų idiles. O čia suformuotos tekstų grupės tampa penktojoje, didžiausioje, studijos dalyje analizuojamų lietuviškų idilių lyginamuoju tekstynu. Konstatuotina , kad Kessleris atliko reikšmingą literatūrinį tyrimą. Mokslininko tirtų lenkiškų ir lietuviškų tekstų gausa daro įspūdį, juo labiau, kad didelę jų dalį sudaro rankraščiai. Be to, Kesslerio studija, be jokių abejonių, užims reikšmingą vietą tolimesnėse idilės žanro diskusijose.

ENThe road of market economy followed by Lithuania, which acquired the status of an independent state by the Act of 11 March 1990, is just a short section if compared with those countries that count ages of market relations. However, the benchmark – the development of global economies – reveals not only the conditional length of this section of almost two decades, but also the uniqueness of the road covered. The first three years of economic development of Lithuania upon restoration of independence could be called the stage of payment for others’ mistakes. Another stage of economic development started in around 1994. Although the gross domestic product of the country was still falling, the major monetary reforms – introduction of the Litas and transition to the Currency Board Arrangement – helped to stabilise the economic situation. Viewing the then decision to apply a fixed exchange rate from the present perspective, we could state that it was one of the wisest decisions of economic policy in Lithuania’s history. A favourable stage of development of Lithuanian economy was interrupted by the 1998–1999 Russian financial crisis which was unexpected to both the country’s exporters and the authorities. Resolute actions of the new Government in early 2000 helped to restore the international recognition of Lithuania and accelerate economic recovery. In 2004–2007, a real estate bubble swelled up and other economic policy mistakes were committed. The gap between the national budget and the financing scope continued to grow. In 2008, Lithuania’s economy faced new challenges.