[Wielkie Księstwo Litewskie w systemie parlamentarnym Rzeczypospolitej w latach 1569-1763] : recenzija

LTRecenzijoje aptariama 2003 m. pasirodžiusi žymaus lenkų tyrinėtojo Andrzejaus Rachubos monografija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Respublikos parlamentinėje sistemoje 1569–1763 m.“ (Wielkie Księstwo Litewskie w systemie parlamentarnym Rzeczypospolitej w latach 1569–1763, Warszawa: Wydawnictwo Sejmowe, 2002). Šį veikalą, neabejotinai, galėtume pavadinti ir pirmąją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) parlamentarizmo istorijos sinteze. Be įvado, pabaigos, santrumpų, šaltinių bei literatūros sąrašo, asmenvardžių rodyklės monografiją sudaro dešimt skyrių. Pirmasis skyrius skirtas LDK parlamentinės sistemos raidai iki 1564–1566 m. reformų, antrasis – apima laikotarpį nuo 1564–1566 m. reformų iki Liublino unijos, sekantieji skyriai skirti svarbiausioms LDK parlamentinėms institucijoms priešseiminiams seimeliams, generaliniams seimeliams, bendrajam Abiejų Tautų Respublikos (toliau – ATR) seimui, reliaciniams ir poseiminiams seimeliams, elekciniams, tribunoliniams, ūkiniams ir kt. seimeliams, tarpuvaldžio suvažiavimams, LDK konvokacijoms, visuomenės iniciatyva suorganizuotiems suvažiavimams. Nors autorius nekelia sau tikslo atsakyti į visus LDK parlamentarizmo istorijos probleminius klausimus, tačiau akivaizdu, jog tai vienas iš fundamentaliausių pastarojo meto šios srities tyrimų. Dėl gausios faktografinės medžiagos bei ryškiausių raidos tendencijų išskyrimo recenzuojama monografija vertintina tik teigiamai. Siekiant aptarti LDK specifiką ATR parlamentarizmo kontekste, ji įgavo komparatyvistinio tyrimo bruožų. [Iš leidinio]

ENThe review discusses the monograph by the Polish scholar Andrzej Rachuba, The Grand Duchy of Lithuania in the Parliamentary System of the Commonwealth in 1569–1763 (Wielkie Księstwo Litewskie w systemie parlamentarnym Rzeczypospolitej w latach 1569–1763, Warszawa: Wydawnictwo Sejmowe, 2002), issued in 2003. This work can also be termed the first synthesis of the history of parliamentarianism of the Grand Duchy of Lithuania (the GDL). In addition to the Introduction, the Conclusion, the List of Acronyms, References and Literature and the Index of Personal Names, the monograph consists of ten chapters. Chapter One is devoted to the development of the GDL parliamentary system until 1564–1566 reform, Chapter Two spans the period from 1564–1566 reform up to the Union of Lublin, while the following chapters deal with the main GDL parliamentary institutions: pre-parliamentary diets, general diets, the joint parliament of the Commonwealth of Both Nations (the CBN), relational and post-parliamentary diets, electoral, tribunal, economic and other diets, interregnum congresses, GDL convocations and congresses organised on the initiative of the public. Although the author does not have the purpose of answering all problematic questions of the history of GDL parliamentarianism, it is obvious that this study is one of the most fundamental recent works of its kind. Due to the abundance of the factographic material and the identification of the most distinct development trends, the monograph under review is only assessed positively. As the book aims to discuss the GDL specifics within the context of the CBN parliamentarianism, it has acquired features of a comparative study.