Eliminated man: shifts of traumatic identity in Post-Soviet Lithuanian art
- Anglų kalba / English
- Lietuvių kalba / Lithuanian
LTStraipsnyje, remiantis kauniečio menininko Česlovo Lukensko akcijų ciklu Išmestas žmogus, įvykusiu 1991-2000 metais, ir Kauno menininkų bendruomenės akcija Okupacija (2006), siekiama atskleisti lietuviškos posovietinės trauminės tapatybės slinkties ypatumus, menininko ir suvokėjo (ne)susikalbėjimo priežastis, būdingiausias priemones, padedančias prabilti apie tapatumą. Iš pateiktų pavyzdžių paaiškėjo, jog politinis aspektas pastarojo meto mene pasireiškia ne kaip politikavimas, o kaip politikos sąlygotos visuomenės sanklodos ir poveikio asmeniui refleksija. Savimonės ir tapatumo raiška Lietuvos mene posovietiniu periodu keletą kartų keitė strategijas. Pirmoji slinktis – nuo melancholiško lyrizmo link aštrios introspekcijos – sietina su ankstyvuoju posovietiniu periodu. Sąmoningai vidinę žmogaus dramą viešinančios meninės akcijos tapo diskursyvia atsvara to meto romantiškos ir modernistiškos pakraipos meno strategijoms. „Akiplėšiškas“ menas, panaudodamas mirties, smurto, unifikuojančios patirties ikonografiją, akcentavo dviprasmybe paženklintos asmenybės apsivalymo būtinybę, kreipė dėmesį į ekologines, politines, moralines, vertybines visuomenės problemas. Antroji slinktis – nuo užaštrintos savianalizės link lengvos ironijos ir saviironijos – sietina su natūralia skausmingų patirčių užmarštimi ir siekiu patraukliomis formomis aktualizuoti istorines tiesas. Tokių akcijų kaip Okupacija sumanytojai šaržuoja sovietinę sistemą panaudodami naujuosius kapitalizmo ekonomikos ir vadybos principus bei remdamiesi postmodernistinės logikos paradigmomis.
ENBased on a cycle of campaigns “Išmestas žmogus” [A MAN Thrown Away] organised by a Kaunas artists Česlavas Lukenskas in 1991–2002 and the campaign “Okupacija” [Occupation] organised by the Kaunas Community of Artists in 2006, the article seeks to reveal peculiarities in development of the post-soviet traumatised Lithuanian identity, causes of (mis)understanding between the artist and the perceiver, and the most usual means helping to speak about identity. The presented example has demonstrated that the political aspect in the recent art is expressed not as politicking, but as a reflection of the politically determined public order and its impact on a person. The representation of self-conscious and identity in Lithuanian art in the post-soviet period has changed its strategies for several times. The first transition from melancholic lyricism to the sharp introspective is attributed to the earlier post-soviet period. Artistic campaigns revealing the human drama became a discursive offset to the then romantic and modern strategies of art. The “impudent” art, by using the iconography of experience unifying death and violence highlighted the necessity for the purification of a person marked with ambiguity and drew attention to ecological, political and moral problems of society. The second transition from the sharpened self-analysis to slight irony and self-irony is attributed to the natural oblivion of painful experience and the aspiration to make historical truths relevant in attractive forms. Organisers of such campaigns as “Occupation” mock the soviet system by using the new principles of capitalism economy and management.
