The Particularity of Lithuanian structuralist architecture : case of the Dainava settlement in Ukmergė district

LTXX a. vidurys ir antroji pusė paženklinta dideliais urbanistiniais pokyčiais. Lietuvoje imta projektuoti ir statyti naujus miestus (Elektrėnai, Naujoji Akmenė, vėliau – Visaginas), miestelius ir miesto tipo gyvenvietes. [...] Manytina, kad to laikotarpio Lietuvos architektūros ypatumus lėmė projektavimą reglamentuojančios direktyvos, politinė ekonominė situacija, jaunosios architektų kartos ideologinis ugdymas, kūrėjo nuasmeninimas ir priešprieša asimiliacijos pavojams, Vakarų architektūros idėjų siekiamybė informacinės blokados sąlygomis. Kitas svarbus Lietuvos naujųjų miestelių bruožas – juose neatsirado tremtinių socialinės grupės. [...] Šiandieninė XX a. antroje pusėje kurtų miestelių padėtis gana skirtinga. Kai kuriose buvusių tarybinių ūkių centrų gyvenvietėse pavyko atgaivinti senąją pramonę (pvz., Dainavoje – paukštininkystę, Skaistgiryje – dolomito kasybą). Kai kuriuose buvusiuose kolūkiuose įsitvirtino sėkmingai veikiančios žemės ūkio bendrovės (pvz., Ėriškiuose) ar buvo imtasi naujų žemės ūkio šakų (pvz., šiltnamių žemės ūkio – Aristavoje). Kai kurios iš šio tipo gyvenviečių pateko į didesniųjų miestų įtakos zonas (šalia Nemenčinės esančios Didžiosios Kabiškės, prie Ukmergės esanti Dainava, netoli Šilutės – Juknaičiai). Siekiant pritraukti ir išlaikyti jaunus specialistus valstybiniuose ūkiuose, buvo statomi kokybiškesni būstai nei didžiuosiuose miestuose. Todėl didmiesčių įtakon patekę naujieji miesteliai šiandien tampa vis populiaresne priemiestinio gyvenimo vieta. Naujosios funkcijos neabejotinai turi įtakos šių miestelių tolesnei raidai. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dezurbanizacija; Funkcionalizmas; Industrializacija; Kolūkis; Modernizmas; Modernizmo reforma; Modernizmo reformos; Nauji miestai ir gyvenvietės; Nauji miestai ir miesteliai; Sovietinis ūkis; Struktūralizmas; Tarybinis ūkis; Urbanizacija; Žemės ūkio kolektyvizacija; Collectivisation of agriculture; Disurbanisation; Disurbanization; Functionalism; Industrialisation; Industrialization; Kolkhoz; Modernism; New towns and settlements; Reform of modernism; Soviet farm; Structuralism; Urbanisation; Urbanization.

ENThe middle and the second half of the 20th c. were marked with considerable urban changes. New cities (Elektrėnai, Naujoji Akmenė, later – Visaginas), towns and settlements were designed and built in Lithuania. The peculiarities of Lithuanian architecture of that period could have been determined by the directives regulating design, the political-economic situation, ideological education of the young generation of architects, de-personalization of the creator and contraposition to the threat of assimilation, seeking for Western architectural ideas under the conditions of information blockade. Another important feature of the new Lithuanian cities was that the social groups of exiles did not form in them. The current situation of towns established in the second half of the 20th c. is rather different. Some settlements of former Soviet farm centres managed to revive the old industries (e.g. poultry farming in Dainava, dolomite mining in Skaistgiris). Successfully operating agricultural enterprises were established (e.g. in Ėriškiai) or new branches of agriculture were undertaken in some former collective farms (e.g. greenhouse farming in Aristava). Some settlements of this type fell under the influence of larger towns (Didžiosios Kabiškės near Nemenčinė, Dainava near Ukmergė, Juknaičiai near Šilutė). Seeking to attract and retain young specialists in state-owned farms, higher quality housing was built than in large cities. Therefore, the new towns under the influence of large cities are increasingly becoming a popular place of suburban residence. The new functions definitely have influence on the further development of these towns.