LTStraipsnio objektas yra lenkų kalbos mokymasis lenkų mokyklose Lietuvoje, gilinimasis į aktualiausius nūdienos tokių mokyklų mokinių poreikius. Jaunųjų Lietuvos lenkų kalbinis ugdymas paprastai vyksta trijų kalbų sankirtoje: rusų, lietuvių ir lenkų. Gimtoji ir pirmoji kalba moksleiviams tokiose mokyklose yra lenkų, lietuvių ir rusų – dvi papildomos kalbos. Vilnijos gyventojai lenkai šneka tam tikra kalbos atmaina, kur, anot autorės, laikytina ne atskirų kelių kalbų mišiniu, bet savotiška regionine etninės kalbos atmaina. Autorė pastebi, jog mokslo kokybė vidurinėse mokyklose labai glaudžiai susijusi su kalbine praktika. Daugiakalbėje aplinkoje besimokančių mokinių šnekoje pastebima labai aiški vienos ar kitos kalbos interferencija pagrindinėje mokinio kalboje. Kalbinė interferencija yra tam tikri kalbos poryčiai, besireiškiantys dėl kitos kalbos įtakos. Ji pasireiškia ne tik atskirais verstais žodžiais, bet ir tiesioginiais atskirų frazių vertiniais iš kitos kalbos (pvz. lietuvių) į lenkų, tam tikromis sintaksinėmis konstrukcijomis, būdingomis kitai kalbai. Straipsnyje paskelbti rezultatai tyrimo, atlikto Vilniaus bei Vilniaus rajono ir kai kurių kitų rajonų lenkų mokyklose. Pagal pokalbių su vaikais duomenis nagrinėtos tam tikros lenkų moksleivių kalbos ypatybės. Autorė nagrinėja atskirus žodžius ir kalbines konstrukcijas, kurios priklauso ne tik nuo moksleivius supančių kalbų, bet ir nuo tam tikrų atskiram regionui būdingų kalbinių ypatybių.Reikšminiai žodžiai: Kalba; Interferencija; Polilingvizmas; Fleksija; Žodžių daryba.
ENThe object of the article is Polish language teaching at Polish schools in Lithuania and analysis of the most relevant needs of schoolchildren at such schools today. The linguistic education of young Lithuanian Poles usually takes place at the crossroads of three languages: Russian, Lithuanian and Polish. The mother tongue and first language of schoolchildren at such schools is Polish, while Lithuanian and Russian are two additional languages. Poles living in the Vilnius region speak a certain language dialect which, according to the author, is considered a particular regional dialect of ethnic language rather than a mix of several languages. According to the author, the quality of studies at secondary schools is very closely related to linguistic practice. Interference of one or another language in the main language of a schoolchild is very clear in the speech of children studying in a multilingual environment. Language interference means certain linguistic changes that take place due to the influence of another language. It manifests itself not only through separate translated words but also through direct translations of separate phrases from another language (e.g. Lithuanian) into Polish, certain syntactical constructions typical of another language. The article includes results of a study carried out at Polish schools in Vilnius, Vilnius district and some other districts. Certain peculiarities of Polish schoolchildren's language were studied using data obtained from conversations with children. The author analyses separate words and linguistic constructions, which depend on both languages surrounding schoolchildren and certain linguistic peculiarities of an individual region.