Darbo jėgos trūkumas Lietuvoje ir galimi šios problemos sprendimo būdai
LT2002 metais šalies ūkyje ėmė ryškėti naujos – spartaus vidaus vartojimo kilimo, nedarbo mažėjimo ir darbo jėgos brangimo – tendencijos. Nedarbas, ilgą laiką buvęs viena opiausių šalies problemų, sumažėjo nuo 16,5 proc. 2001 metais iki 5,6 proc. 2006 metais, o BVP metinis augimas pastaruosius penkerius metus siekė 6,9–10,3 proc. Tačiau šie iš pažiūros teigiami makroekonominių rodiklių poslinkiai buvo lydimi ne vien tik teigiamai vertinamų tendencijų. Atsižvelgiant į didėjančią Lietuvos ūkio plėtros ir migracijos sąveiką spartaus ekonominio augimo sąlygomis, autorių tikslas buvo atlikti darbo rinkos analizę ir nustatyti atitinkamos kokybės ir struktūros darbo jėgos poreikį. Straipsnyje analizuojami Lietuvos darbo rinkos situaciją atspindintys makroekonominiai ir socialiniai rodikliai, apžvelgiami darbdavių apklausos rezultatai ir pateikiami siūlymai darbo jėgos trūkumo Lietuvoje problemai spręsti. Tiek ekonominės migracijos reguliavimo strategijoje, tiek Užsienio reikalų ministerijos parengtuose siūlymuose akcentuojami šie ekonominės migracijos reguliavimo politikos principai: prioritetas – vidiniams darbo jėgos ištekliams; laikinų imigracijos formų taikymas; prioritetas aukštos kvalifikacijos ir Lietuvoje nerengiamiems specialistams; politinių-geografinių prioritetų nustatymo principas: geografinio prioriteto nustatymas darbuotojams iš Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Pietų Kaukazo valstybių. Efektyvus Lietuvos imigracinės politikos principų įgyvendinimas leistų spręsti darbo jėgos trūkumo problemą tuo pat metu sąlygodamas tik minimalius imigracijos socialinius kaštus.
ENIn 2002 new tendencies of a rapid increase in domestic consumption, decrease in unemployment and increasingly expensive labour force began transpiring in the country’s economy. Unemployment, which was one of the sorest problems of the country for a long time, decreased from 16.5% in 2001 to 5.6% in 2006, whereas the annual growth of GDP reached 6.9–10.3% over the last five years. However, these seemingly positive shifts of macroeconomic indicators were followed not only by positively evaluated tendencies. With regard to the growing interaction of Lithuanian economic development and migration under the conditions of rapid economic growth, the aim of the authors was to conduct labour market analysis and determine the need for the labour force of respective quality and structure. The paper analyses macroeconomic and social indicators that reflect the Lithuanian labour market situation, overviews the results of employers’ survey and presents proposals for the solution of the problem of the lack of labour force in Lithuania. Both the Strategy on Regulation of Economic Migration and the proposals prepared by the Ministry of Foreign Affairs highlight the following principles of economic migration regulation policy: priority given to domestic labour force resources; application of provisional immigration forms; priority given to highly qualified specialists and specialists prepared elsewhere than in Lithuania; the principle of setting political-geographical priorities: setting a geographical priority to workers from Belarus, Ukraine, Moldova, the South Caucasus region. Efficient implementation of the principles of Lithuanian immigration policy will help to solve the problem of the lack of labour force, determining only minimum social costs of immigration.
- Evaluating of the relationship between wages and labour productivity in Lithuania: territorial and sectoral approaches. Socialiniai tyrimai 2013, 1 (30), 24-35.
- Priklausomybės tarp darbo našumo ir darbo užmokesčio Lietuvoje vertinimas: teritoriniai ir sektoriniai aspektai. Ekonomikos ir vadybos aktualijos 2012, 2012, 464-472.
