Decisions of the Lithuanian assembly (The Great Seimas of Vilnius) of 4-5 december 1905

LTTarp 1890 ir 1905 m. lietuvių tautinis judėjimas tapo politizuotas. Partinio pasidalijimo ir politinės veiklos principai pradėjo reikštis ir visuomeniniame gyvenime. Politinės partijos siekė pritraukti aktyvius visuomenės narius, atsižvelgiant į jų socialinę ir politinę padėtį, religinius įsitikinimus, pasaulėžiūrą ir panašiai. Revoliuciniai įvykiai 1905 m. radikaliai pakeitė lietuvių tautinį judėjimą – jis tapo masiškesnis ir labiau socialinis, tautiniai postulatai tapo radikalūs ir politiniai. 1905 m. buvo ypatingi ne tik dėl revoliucijos Rusijos imperijoje, bet ir dėl lietuvių atstovų susirinkimo, vadinamojo Didžiuoju Vilniaus Seimu, kuris vyko Vilniuje gruodžio 4–5 dienomis. 1905 metai ir lietuvių atstovų susirinkimas Vilniuje sąlygojo tokius procesus: pirma, daug žmonių tapo politiškai aktyvūs; antra, masių politizavimas padarė nacionalinį judėjimą masiškesnį ir buvo baigtas Lietuvos politinių struktūrų formavimas; trečia, nacionaliniai tikslai, įtvirtinti Didžiojo Vilniaus Seimo sprendimuose, išreiškė tautos valią, kuri buvo nurodoma 1915–1918 m. keliant Lietuvos nepriklausomybės klausimą. Istorinės literatūros apie Didįjį Vilniaus Seimą yra daug ir įvairios. Lietuvos mokslininkai susidarė nuomonę, kad revoliucinė situacija Rusijos imperijoje 1905 m. sudarė sąlygas lietuvių politiniam judėjimui pasiekti kokybiškai naują lygį surengiant visą tautą atstovaujančią asamblėją ir patvirtintant tautos valią išreiškiančius sprendimus, iš kurių svarbiausias buvo Lietuvos autonomijos, suprantamos kaip nepriklausoma Lietuvos socialinė politinė struktūra, paskelbimas.

ENIt was between 1890 and 1905 that the Lithuanian national movement became politicised. The principles of party division and political activity gradually gained ground in social life. Political parties started rallying active members of society according to their socio-political status, religious views, world outlook and so forth. The revolutionary events of 1905 radically changed the situation in the Lithuanian national movement; it became more massive and more social, national postulates became radical and political ones. The year 1905 as the year of the Russian democratic revolution was also marked by the national Lithuanian assembly, later called the Great Seimas of Vilnius, which took place in Vilnius on 4–5 December. Actually, the year 1905 and the Lithuanian Assembly of Vilnius should be assessed as having produced the following results: 1) masses of people became politically active; 2) the politicisation of masses made the national movement more massive, and the formation of Lithuanian political structures was completed; 3) the national objective recorded in the decisions of the Great Seimas of Vilnius expressed the will of the nation to which it was always appealed in raising the issue of Lithuania’s independence between 1915 and 1918. Historical literature on this singular event is rich and diverse. Lithuanian scholars developed the opinion that the revolutionary situation in the Russian Empire in 1905 created the conditions for the Lithuanian political movement to attain a qualitatively new level by holding an assembly representing the whole nation and approving the decisions expressing its will, most significant of which was the declaration of Lithuania’s autonomy conceived as an independent Lithuanian social political organisation.