The Peculiarities of the development of economic thought in Lithuania (sixteenth-nineteenth centuries)
LTEkonominės minties raida Lietuvoje pasižymi tam tikromis ypatybėmis, kurios nebuvo būdingos kitoms Europos šalims, nuėjusioms tolygesnį socialinio ir ekonominio vystymosi kelią. Kita vertus, ekonominės minties pakilimo ir nusileidimo laikotarpiai glaudžiai susiję su bendromis socialinės ir kultūrinės raidos ypatybėmis bei Vilniaus universiteto veikla. Tai, kad 1803 m. Vilniaus universitete buvo įkurta pirma pasaulyje Politinės ekonomijos katedra, o fiziokratų ekonominė teorija tapo akademine disciplina, yra išimtinis reiškinys Europos mokslo istorijoje. Fiziokratų teorijos populiarumą Lietuvoje pirmiausia nulėmė socialinės ekonominės krašto sąlygos, o taip pat glaudūs Lietuvos didikų kultūriniai ir asmeniniai ryšiai su Prancūzija bei fiziokratais. Šiame straipsnyje mes taip pat parodome ankstesnio, t. y. pirmojo, ekonominės minties pakilimo laikotarpio Lietuvoje (XVI a. pab. – XVII a. pr.) idėjines sąsajas su fiziokratų pažiūromis. Juo labiau, kad šio laikotarpio ekonominė mintis, nors ir negausi savo darbais, išsiskiria savo ypatingu idėjiniu brandumu Europos ekonominės minties kontekste. Vėlesni ekonominės minties pakilimo laikotarpiai Lietuvoje (XVIII–X1X a. sandūra ir XX a. pirmoji pusė, o taip pat jo paskutinis dešimtmetis) labiau tik sekė Vakarų ekonominių idėjų raidą.Ekonominis Lietuvos pakilimas ir ūkio reformos, aktyvus Reformacijos judėjimas XVI a. viduryje pažadino gana plačią polemiką socialiniais ir ekonominiais klausimais. Tiek Reformacijos, tiek katalikų ideologai (ypač 1579 m. jėzuitų įkurto Vilniaus universiteto dėstytojai) kėlė opias to meto krašto ekonomines problemas. Jono Abramavičiaus, Martyno Smigleckio ir nežinomo autoriaus knygos „Pažvegimas į išlaidas Karūnoje...“ ekonominės idėjos savo brandumu neatsiliko nuo to meto europinės ekonominės minties lygio, įsiliejo į pirmųjų ekonominių koncepcijų – merkantilizmo ir fiziokratų teorijos formavimąsi. Švietimo reformos Vilniaus universitete XIX a. pabaigoje atvėrė duris naujų ekonominių disciplinų kūrimui. Profesorių Jeronimo Strojnovskio, Jono Vaškevičiaus, Mykolo Očapovskio akademinė veikla ir ekonominiai darbai padėjo atskirų ekonomikos mokslo šakų pagrindus. 1830–1831 m. numalšinus sukilimą Lietuvoje, caro vyriausybė 1832 m. uždarė ir Vilniaus universitetą. Taip buvo beveik šimtmečiui pakirstas ir sustabdytas ekonomikos mokslo vystymasis Lietuvoje. Ekonominės minties raidai Lietuvoje buvo būdingas ryškus jos vystymosi netolygumas, visiškos stagnacijos ir spartaus pakilimo laikotarpiai, ir kiekvieną kartą ekonominė mintis turėjo prisikelti tartum iš naujo. Ši tendencija ir idėjinio perimamumo stoka dar ryškiau pasireiškė XX a. bėgyje.
EN[…] The turn of the sixteenth and seventeenth centuries marked the first period of vigorous development in economic thought in Lithuania and coincided with the development of economic ideas at Vilnius University, established in 1579. Rapid changes in economic life and the widespread Reformation movement in the mid-sixteenth century gave birth to active debates on social and economic issues. At that time the Grand Duchy of Lithuania was not merely following the development of economic ideas of the West (which was the fact later, especially with the upsurge in the economic thought in the twentieth century), but also disputing them (although the scope of this polemic was noticeably slender) and looking for solutions to the country's keenest economic problems. The economic ideas of Jan Abramowicz, Marcin Smiglecki and others are worth consideration in the context of the development of European economic thought as a whole. The educational reforms at Vilnius University at the end of the eighteenth century (from Vilnius Academy, managed by Jesuits, to a more open educational institution) gave a birth to a new upsurge of economic thought in Lithuania. Vilnius University adopted the new discipline of Political Economy. Professors Hieronim Stroynowski, Jan Waszkewicz, and Michal Oczapowski started developing various courses in economics. However, after the Uprising of 1831 the University of Vilnius was closed down and further development of economic thought was restricted for almost a century. The unsteady evolution of economic thought in Lithuania in the period under review is connected with the country's general economic and political development.
