Kazio Ulvydo darbai ir nuopelnai kalbos mokslui

LTStraipsnis skiriamas vienam iš žymiausių XX a. antrosios pusės Lietuvos kalbininkų Kazio Ulvydo 90-mečiui. Kazys Ulvydas lietuvių kalbotyroje ir kultūriniame gyvenime užima ypatingą vietą. Lietuvoje jis buvo paskutinis klasikinės lingvistikos mokyklos atstovas, nuoseklus Jablonskio, Salio, Skardžiaus tradicijų tęsėjas, turėjęs puikų lingvistinį pasirengimą, gerai mokėjęs lotynų ir graikų kalbas, nuodugniai išstudijavęs įvairiakalbę XIX a. pabaigos ir XX a. pirmosios pusės baltistikos ir lyginamosios kalbotyros literatūrą. Kazys Ulvydas ėmėsi vieno iš sunkiausių darbų – parašyti išsamią norminamąją lietuvių kalbos gramatiką (1966), kuri tebėra parankinė knyga ir kalbos tyrinėtojams, ir kalbos normintojams, tvirtai įėjusi į mokslinę apyvartą. Kazys Ulvydas nemažą savo gyvenimo tarpsnį atidavė žodyno darbui, buvo didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ devynių (III-V, XI-XVI) tomų vyriausiasis redaktorius, dviejų tomų (VI-VII) redakcinės kolegijos narys. Daug bendrinės kalbos labui Kazys Ulvydas nuveikė per „Kalbos kultūros“ leidinį, įsteigtą 1961 m., buvo jo organizatorius, ilgametis atsakomasis redaktorius (iki 1991), vėliau – redakcinės kolegijos narys, daugelio straipsnių autorius. Savo programiniuose straipsniuose Kazys Ulvydas suformulavo kalbos kultūros uždavinius, kryptis ir principus. Kalbos kultūros darbą jis suprato plačiai: ne tik kaip kalbos normų nustatymą bei klaidų taisymą, bet ir kaip geriausių raiškos būdų paiešką, atsižvelgiant į funkcinę kalbos paskirtį. Straipsnyje išsamiau aptariama speciali Kazio Ulvydo tyrinėjimų sritis – lietuvių kalbos prieveiksmiai.

ENThe article deals with Kazys Ulvydas' major fields of activity and his contribution to the science of linguistics. In Lithuanian linguistics and Lithuania's cultural life the works of Kazys Ulvydas play an exclusive role. He had an exceptionally exhaustive knowledge of the structure of the Lithuanian language beginning with its pronunciation, stress and ending with the vocabulary resources and a variety of syntactic structures. He edited 9 volumes of the Lietuvių Kalbos Žodynas (The Dictionary of Lithuanian), was among the key figures involved in the writing of the three-volume Lietuvių Kalbos Gramatika (Grammar of Lithuanian) - he was its editor and one of co-authors. The amount of his contribution to the culture of the language can hardly be questioned - in 1961 he initiated the publication of the Kalbos kultūra (Culture of Speech). The field of Kazys Ulvydas' investigations pertains to the Lithuanian adverb. He wrote an extensive section on adverbs in the academic edition of the Lietuviųkalbos gramatika (Grammar of Lithuanian) and a series of articles on the adverbialisation of cases and adverbs originating from cases.