Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių Vilniaus rūmų XVI-XVII a. muzikinė kultūra europiniame kontekste

LTXVI-XVII a. LDK valdovų rūmuose vykdavo įvairaus pobūdžio pasaulietinės ir bažnytinės iškilmės, kuriose dalyvaudavo krašto elitas ir užsienio svečiai. To meto LDK valdovai krašto muzikiniame gyvenime paliko itin ryškius pėdsakus. Tai – paskutinio Jogailaičio – Žygimanto Augusto – ir švedų dinastijos atstovų Vazų valdymo metais vykę muzikinio gyvenimo kokybiniai ir kiekybiniai pokyčiai. Valdant Žygimantui Augustui, muzikoje galima išskirti dvi aiškias kryptis – bažnytinę ir pasaulietinę. Į vilnietiško dvaro kapelą buvo pakviesti muzikai iš Krokuvos, tarnavę Žygimanto Senojo kapeloje. Geriausi rūmų kapelos vokalistai daug ir dažnai giedojo per bažnytines apeigas Vilniaus katedroje, atlikdami sudėtingą daugiabalsės muzikos repertuarą. Bažnytinėms iškilmėms buvo kuriami nauji originalūs kūriniai, atliekamas sudėtingas religinės muzikos repertuaras. Greta grigališkojo choralo daugiausia skambėjo Nyderlandų polifoninės mokyklos atstovų kūryba, buvo atliekami sudėtingi vokalinės polifonijos kūriniai. Muzikos reikmėms buvo skiriama valstybės iždo lėšų. Valdant Vazoms labai smarkiai pasikeitė muzikinės kultūros ir muzikinio gyvenimo pobūdis. Abiejų Tautų Respublikoje muzikinės kultūros naujoves spartino ypatingas valdovų dėmesys ir prielankumas baroko muzikos naujovėms. Buvo kviečiami italų atlikėjai, kurie labai gerai žinojo barokinio meno raidos ypatumus, stilistiką, repertuarą, atlikimo meno subtilybes. Naujo repertuaro įvairovę ir aukštą atlikėjų meną vainikavo naujo raiškaus žanro – dramma per musica – pastatymai Valdovų rūmuose.

ENIn the 16th–17th centuries, the Palace of the Grand Dukes of the Grand Duchy of Lithuania held various secular and church celebrations which were attended by the land’s elite and foreign guests. The then Grand Dukes of the Grand Duchy of Lithuania left considerably bright traces in the land’s musical life. These were quality and quantity changes in the musical life during the period of the rule of the last Jagiellon, Sigismund Augustus, and members of the Swedish House of Vasa. In the years of Sigismund Augustus’ rule, two trends in music were apparent – a church trend and a secular one. Musicians from Cracow who served in the chapel of Sigismund the Old were invited to the Vilnius court chapel. The best vocalists of the Palace chapel sang a lot and often during church services at Vilnius Cathedral, performing a complicated repertoire of polyphonic music. For church celebrations, new original pieces were composed and an elaborate repertoire of religious music performed. Besides plainsong, pieces were sung mostly by representatives of a polyphonic school from the Netherlands and complicated works of vocal polyphony were performed. Funds from the Treasury were allocated for music needs. The reign of the House of Vasa saw a considerable change in the nature of musical culture and musical life. Grand Dukes’ special attention to and enjoyment of Baroque music novelties accelerated innovations in musical culture in the Polish-Lithuanian Commonwealth. Italian performers were invited, who had broad knowledge of development peculiarities, stylistics and repertoire of Baroque art, and subtleties of the performance art. The variety of a new repertoire and the high art of performers were crowned with performances of a new expressive genre, dramma per musica, in the Palace of the Grand Dukes.