Vilniaus žemutinės pilies archeologinės medienos tyrimai ir išsaugojimo perspektyvos = Archaeological research on wooden objects at Vilnius' lower castle and the prospects for their preservation

LTStraipsnyje aptariami medienos radiniai Vilniaus Žemutinės pilies archeologiniame komplekse, nagrinėjama, kaip šiuos radinius būtų galima tinkamai išsaugoti. Šiam siekiui dažnai trukdo prastos medienos radinių išlikimo sąlygos, nulemtos dirvožemio savybių. Tuo tarpu Vilniaus Žemutinė pilis išsiskiria tuo, kad tokių radinių aptinkama sąlyginai daug. Medis buvo neatsiejama šios pilies kraštovaizdžio dalis. Tačiau istorinių žinių apie Vilniaus Žemutinę pilį išlikę mažai, tad jos teritorijoje atrastos archeologinės medienos vertė yra didžiulė. Surinkti mediniai dirbiniai tiriami taikant trasologinius ir laboratorinius metodus. Šie tyrimai atlikti siekiant išsiaiškinti medienos radinių funkcijas, apdirbimo techniką ir gamybos būdą. Nuo 1988 m. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje vykstantys archeologiniai tyrimai leidžia pilies komplekso medinius radinius priskirti šlapios, vidutinio suirimo laipsnio archeologinės medienos kategorijai. Ieškodami optimaliausių radinių išsaugojimo būdų Lietuvos archeologai atsižvelgė į kitų šalių konservavimo praktikoje plačiai naudojamus būdus. Taip nuspręsta išbandyti šlapios archeologinės medienos konservavimą maistiniu cukrumi ir polietilenglikoliais. Po konservavimo radinių matmenys ir tūris dažniausiai išlieka tokie, kokie buvo iki konservavimo, mediena įgauna fizinį tvirtumą. Vis dėlto net ir taikant šį būdą sudėtinga išsaugoti stambiuosius medinius objektus. Su šia problema taip pat susidurta vykdant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Dėl to Lietuvos visuomenėje kilo plati diskusija.Reikšminiai žodžiai: Archeologiniai radiniai; Cukrus; Konservavimas; Mediena; Medžio dirbiniai; Paveldo išsaugojimas; Polietilenglikolis; Rekonstrukcija; Viduramžiai; Vilniaus žemutinė pilis; Vilnius; Žemutinė pilis; Archaelogical finds; Heritage protection; Lower Castle; Medieval; Plyethyleneglyce; Vilnius; Vilnius Lower Castle; Wood; Wooden artefacts, conservation.

ENThe article discusses timber findings in Vilnius Lower castle’s archaeological complex and also analyses how these findings could be properly preserved. Usually the main obstacle for preserving is the poor condition of timber findings because of the soil properties. Vilnius Lower castle is exceptional because a relatively large amount of timber findings are discovered there. In the past, wood was an integral parts of the castle’s landscape. However, there is not a lot of historical data about the Vilnius Lower castle and that is why archaeological findings discovered in the castle’s territory are highly valuable. The gathered timber items are analysed applying traceological and laboratory techniques. These methods are used to find out about the functions of the timber findings, processing techniques and method of production. The archaeological research in Vilnius Lower castle since the 1988, allows to categorise the discovered timber findings in archaeological wood categories to wet or averagely disintegrated. In research to find the optimal preservation methods, Lithuanian archaeologists considered a lot of methods that are widely used in practice by other countries. The archaeologists decided to try the wet archaeological wood conservation with edible sugar and Polyethylene glycol. After the conservation the dimensions and the volume usually stay the same as before the conservation and the timber acquires physical strength. However, even after applying this method, it is still difficult to preserve major timber objects. The same problem was faced during the archaeologic research in Vilnius Lower castle and because of this, a wide discussion in Lithuanian society began.

• Neišnykusi vaivorykštė: organinės kilmės radiniai Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai / Irutė Kaminskaitė. Lietuvos muziejų rinkiniai. 2021, Nr. 20, p. 28-39.
• Vilniaus Žemutinės pilies XIII-XVI a. radinių medienos rūšys / Rūtilė Pukienė. Lietuvos pilys. 2009, 4 (2008), p. 95-111.