Gamtos samprata Heideggerio ir klasikinio daoizmo filosofijoje: physis versus ziran

LTStraipsnis skirtas gamtos sampratos Heideggerio ir klasikinio daoizmo filosofijoje lyginamajai analizei. Tradiciškai tiek senovės graikų sąvoka physis, tiek daoistų hieroglifas ziran gali būti verčiami kaip „gamta“. Kaip bebūtų, tarp šiomis sąvokomis įvardijamų prasminių laukų esama esminių skirtumų. Jeigu Aristotelio physis yra tik būtiškumo (Seiendheit) būdas, tai daoistų ziran gali būti lyginama su Heideggerio raštuose pasirodančia sąvoka Ereignis (įvykis). Nors sąvoka physis (gamta) aptinkama jau ankstyvuosiuose Heideggerio darbuose, nagrinėjant Aristotelio filosofiją, ji vartojama kiek kitokiame kontekste negu vėlyvuosiuose jo darbuose, kur jos reikšmė kinta. Straipsnyje išryškinami graikų sąvokos physis ir daoistų ziran panašumai bei skirtumai, parodoma, kad dėl skirtingų kinų ir Vakarų mąstymo tradicijų ištakų bei kai kurių tiesiogiai su žmogaus ir gamtos santykiais susijusių paradigminių nuostatų daoistinei filosofijai, išpažįstančiai pirmapradę žmogaus ir gamtos vienybę, nebūdingos jokios pasaulio transcendentinio pagrindo ar raison d’être paieškos. Tačiau ziran, kaip gamtiško, natūralaus bei spontaniško skleidimosi pasaulyje sampratos, santykį su daiktų atsiradimu iš be-pagrindybės (Ab-grund) ar niekio (das Nichts) galima laikyti akivaizdžiu Heideggerio ir daoizmo gamtos sampratų panašumu. Esminiai žodžiai: komparatyvistinė filosofija, Heideggeris, klasikinis daoizmas, Laozi, Zhuangzi, gamtos samprata, Rytai-Vakarai, mąstymo tradicijų dialogas.

ENThis article examines the concepts of physis and ziran. Traditionally, the ancient Greek concept of physis, explored by Heidegger in his works, and the ancient Chinese term ziran can both be translated as “nature”. However, there are essential differences between the meanings attributed to nature in Western and Eastern thought. The author identifies similarities between Heidegger’s philosophical reflections on nature and the Daoist tradition of thought. To understand nature and its origin, certain distinctions must be made. Greek philosophers sought to understand the truth about the becoming of all things and thus developed the theory of archē, or the first principle and origin. The world of ever-changing things was understood to emerge from this archē. Heidegger refers to this primordial source as Ursprung and argues that it belongs to the sphere of Being. The Daoists conceive of the source of things as the Dao, just as the ancient Greeks understood it in terms of archē. Keywords: nature, physis, ziran, Ereignis, Dao.