Atvirojo koordinavimo metodo įtaka socialinės aprėpties politikai Lietuvoje

LTAtvirojo koordinavimo metodo (AKM) pritaikymas Europos socialinei politikai buvo vienas svarbiausių Europos integracijos posūkių pastarąjį dešimtmetį. Palyginus su kitomis socialinės apsaugos politikos sritimis, socialinės aprėpties AKM yra seniausias ir tvirčiausiai institucionalizuotas procesas. Lyginant su kitais AKM procesais, šiam procesui būdinga geriausiai išvystyta partnerystė su suinteresuotomis grupėmis ir platus taikomų priemonių spektras. Socialinės aprėpties AKM buvo nuo pat pradžių siejamas su Lisabonos socialine dimensija, vis dėlto, priešingai nei daugelis kitų sričių, į atnaujintą Lisabonos strategiją procesas integruotas nebuvo. 2006 m. prasidėjo nuosekliai su Lisabona derinamas, tačiau savarankiškas socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties AKM ciklas, sujungęs iki tol atskirai veikusius socialinės aprėpties, pensijų bei naujai pradedamą sveikatos priežiūros ir ilgalaikės globos procesus. Siame straipsnyje, remiantis atlikto empirinio tyrimo duomenimis, analizuojama, kaip Lietuvos dalyvavimas ES socialinės aprėpties AKM procese veikė viešosios politikos turinį ir procesą. Atvejo studijai taikomas V. Nakrošio ir R. Vilpišausko AKM įtakos modelis. Analizėje pagrindinis dėmesys skiriamas nacionalinių veiksnių – pradinės politikos padėties, politikos prioritetų, palaikančių institucijų ir kt. – įvertinimui. Pirmojoje straipsnio dalyje aptariama politikos turinio kaita, o antrojoje nagrinėjami proceso pokyčiai. Pabaigoje, remiantis tyrimo išvadomis, pateikiamos rekomendacijos viešajai politikai tobulinti.

ENApplication of the open method of coordination (OMC) to Europe’s social policy has been one of the key turning points in the European integration in the last decade. In comparison to other areas of the social protection policy, the social inclusion OMC is the oldest and the most institutionalised process. As compared to other OMC processes, this process is characterised by the best developed partnership with interested groups and by a wide range of measures applied. The social inclusion OMC was related to the Lisbon social dimension from the very beginning; nevertheless, contrary to many other areas, the process was not integrated into a renewed Lisbon Strategy. The year 2006 saw the beginning of the social protection and social inclusion OMC cycle that was consistently negotiated with Lisbon, yet independent. This cycle merged previously separate social inclusion and pension processes as well as a new health care and long-term care process. Using data of the empirical research, this article analyses the impact of Lithuania’s involvement in the EU social inclusion OMC process on the content and process of the public policy. The OMC impact model of Vitalis Nakrošis and Ramūnas Vilpišauskas is applied to the case study. The analysis focuses on the assessment of national factors such as the initial policy situation, policy priorities and supporting authorities. The first part of the article discusses a change in the policy content and the second examines changes in the process. In conclusion, based on research findings, recommendations for improving the public policy are made.