LTNacionalinė Lisabonos strategija - tai ambicingas ir daugelį sričių apimantis dokumentas, kuris galėtų turėti esminės įtakos Lietuvos viešosios politikos kaitai. Straipsnyje autoriai siekia atsakyti į klausimą, kokią įtaką Lietuvos viešosios politikos kaitai padarė jos dalyvavimas Lisabonos strategijos įgyvendinimo procese. Daugiausia dėmesio skiriama atnaujintai Lisabonos strategijai, kuri Lietuvoje įgyvendinama vadovaujantis Nacionaline Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa. Straipsnyje glaustai aptariamas NLSĮP turinys ir įgyvendinimo pažanga. Toliau nagrinėjama NLSĮP įtaka viešosios politikos kaitai, tai yra, politikos turiniui, politikos procesui ir institucijoms. Siekiant geriau atskleisti jos įtakos pobūdį, straipsnyje atliekamos dvi atvejo studijos - aktyvios darbo rinkos politikos ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityse. Šios sritys pasirinktos, remiantis NLSĮP silpnybėmis, kurias nurodė Europos Komisija, bei jų priskyrimas prioritetinėms priemonėms. Autorių vertinimu, Lisabonos strategijos įgyvendinimas iš dalies prisidėjo prie viešosios politikos kaitos, tačiau ne visos jos suteiktos galimybės buvo išnaudotos. Pirmiausia, strategijos rengimui trūko aiškaus ir nuoseklaus koordinavimo. Antra, NLSĮP kol kas neturi aiškios savo vietos Lietuvos strateginio planavimo dokumentų hierarchijoje. Visgi, Lisabonos strategija padėjo apibrėžti aiškesnius politikos tikslus bei kiekybiškai išreikštus uždavinius.
ENThe National Lisbon Strategy is an ambitious document covering many areas, which could have a substantial impact on a change in Lithuania’s public policy. In the article, the authors aim to answer the following question: what impact did Lithuania’s participation in the implementation process of the Lisbon Strategy have on a change in Lithuania’s public policy. Major focus is on a renewed Lisbon Strategy which is being implemented in Lithuania under the National Lisbon Strategy Implementation Programme (NLSIP). The article briefly discusses the content and implementation progress of the NLSIP. Then it examines the impact of the NLSIP on a change in the public policy, i.e. the policy content, the policy process and authorities. To better reveal the nature of its impact, the article conducts two case studies in the fields of an active labour market policy and research and technological development. These fields have been chosen based on NLSIP weaknesses indicated by the European Commission and their attribution to priority measures. In the authors’ opinion, the implementation of the Lisbon Strategy partly contributed to the change in the public policy, however, not all opportunities provided by it were taken. First of all, the development of the strategy lacked clear and consistent coordination. Second, so far the NLSIP has not had its clear place in the hierarchy of Lithuania’s strategic planning documents. Nevertheless, the Lisbon Strategy helped to define clearer policy targets and quantified tasks.