Grigaliaus Knapijaus Filopatris, arba Dorybė: meilės ir valdžios išbandymo drama

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Žurnalų straipsniai / Journal articles
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Grigaliaus Knapijaus Filopatris, arba Dorybė: meilės ir valdžios išbandymo drama
In the Journal:
Senoji Lietuvos literatūra, 2008, 25, 161-249
Summary / Abstract:

LTPublikacijoje skelbiama viena iš pirmųjų mokyklinių dramų, 1596 m. pastatyta Lietuvos mokyklinio teatro scenoje – Grigaliaus Knapijaus (Gregorius Cnapius, Grzegorz Knapski, 1564-1638) „Filopatris“ (Pbilopater). Mokyklinė drama ir teatras sudaro svarbią Baroko literatūros ir kultūros dalį, liudijančią ryšius su antikinės dramos tradicija, naujųjų laikų realijų atspindžius. Didelis vaidmuo, formuojant Baroko literatūros ir kultūros raiškos formas, teko jėzuitų ordinui. Būtent su Vilniaus jėzuitų kolegijos ir Universiteto veikla sietinos mokyklinio teatro ištakos Lietuvoje. Nuo pat kolegijos atidarymo 1570 m. čia suvaidinta apie 300 įvairiausių spektaklių, dramų, dialogų ir kt. Knapijaus dramos gali būti lyginamos su žymiausių Europos dramaturgų veikalais. „Filopatris“ – 2485 eilučių „komiškai tragiška drama“, skirta mokslo metų pabaigai. Pavadinime išryškinta pagrindinė dramos tema ir idėja: Tėvą mylintis sūnus, arba Dorybė. Siužetas paimtas iš populiaraus Viduramžių pasakojimų rinkinio „Romėnų žygiai“. Dramos etines nuostatas, kompoziciją ir meninės raiškos formas Knapijus perėmė iš Senekos – šitai rodo deklamacinis teksto pobūdis, retoriškumas, sentencijų gausa, likimo neišvengiamumo ir žmogaus stiprybės jo akivaizdoje priešprieša. Komiškieji personažai greičiausiai patekę iš Plauto ar Terencijaus komedijų. Mokykliniai vaidinimai gyvavo ir panaikinus jėzuitų ordiną. Jie įvairiomis formomis reiškėsi XIX a., papildė bažnytines iškilmes, įsiliejo į dvarų kultūrinį gyvenimą, perdavė klasikinės dramos ir teatro meno tradicijas lietuvių nacionaliniam teatrui ir dramaturgijai.

ENThe publication presents “Filopatris” [Philopater] by Gregorius Cnapius (Grzegorz Knapski, 1564–1638), one of the first school dramas which was put on the stage of the School Theatre of Lithuania in 1596. The school drama and the theatre constituted an important part of Baroque literature and culture, showing relationship to the tradition of ancient drama and reflections of realia from the Early Modern Period. The Jesuit Order played a significant role in shaping expression forms of Baroque literature and culture. The origins of the School Theatre in Lithuania are to be related to the activities of the Vilnius Jesuit Collegium and the University. Since the very opening of the Collegium in 1570, approximately 300 various performances, dramas, dialogues etc. were put on here. Cnapius’ dramas can be compared to works of the most famous playwrights in Europe. “Filopatris” is a tragicomic drama of 2,485 lines intended for the end of a school year. The title highlights the main theme and idea of the drama: a son who loves his Father, or Virtue. The plot was taken from a popular collection of medieval stories entitled “Feats of Romans”. Cnapius adopted Seneca’s ethical attitudes of the drama, its composition and forms of artistic expression. This is seen from a declamatory nature of the text, rhetoric, an abundance of maxims and the contraposition between the imminence of destiny and human strength in the face of it. Comic characters were probably borrowed from Plautus’ or Terence’s comedies. School performances outlived the Jesuit Order. They existed in various forms in the 19th century, supplemented church festivals, became part of courts’ cultural life and handed down traditions of the classical drama and the art of theatre to the Lithuanian National Theatre and dramaturgy.

ISSN:
1822-3656
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/20161
Updated:
2026-03-07 16:42:19
Metrics:
Views: 161    Downloads: 38
Export: