Zygfrydas Ostermejeris ir jo traktatas Ar patartina išstumti lietuvių kalbą ir sulieti lietuvius su vokiečiais?

LTStraipsnyje aptariama vieno žymiausių XVIII-XIX a. lietuvių kalbos teisių gynėjų Mažojoje Lietuvoje, Plybiškės kunigo ir pedagogo Zygfrydo Ostermejerio gyvenimas ir veikla, didžiausią dėmesį skiriant traktatui „Ar patartina išstumti lietuvių kalbą ir sulieti lietuvius su vokiečiais?“ bei jo atsiradimo aplinkybėms. Kunigo biografija plačiau netyrinėta, o traktatas, nors minimas literatūros istorijose ir enciklopedijose, tik dabar skelbiamas lietuviškai. Visą gyvenimą Ostermejeris nuosekliai gynė lietuvių kalbą stiprėjančios germanizacijos akivaizdoje, dalyvavo visuomeninių draugijų veikloje, bendradarbiavo periodikoje, rinko lietuvių tautosaką, vertė į lietuvių kalbą vokiškas eiles, polemizavo lietuvių kalbos teisių viešajame gyvenime klausimais. Ostermejeris dalyvavo Karaliaučiaus Biblijos draugijos veikloje, kurios narys buvo profesorius L. Rėza. Apie dvidešimt Ostermejerio užrašytų dainų įdėta į pirmąjį lietuviškų dainų rinkinį (1825). Ostermejerio traktatas, atkreipęs to meto visuomenės dėmesį, įžiebęs polemiką spaudoje, gimė kaip atsiliepimas į to meto Rytų Prūsijoje vykdytą, šveicarų pedagogo Johanno Heinricho Pestalozzi‘o (1746-1824) auklėjimo ir mokymo metodika paremtą reformą, kuria buvo siekiama išstumti lietuvių kalbą iš viešojo gyvenimo. Naujasis metodas sukėlė diskusijų spaudoje. Ypač ciniškas buvo anonimo iš Gumbinės straipsnis, išspausdintas Jenos literatūriniame laikraštyje (1814). Į šį anoniminį rašinį atsiliepė Ostermejeris. Savo apmąstymus 47 puslapių knygele, pratęsusia polemiką, jis išspausdino tik keliems metams po anoniminio straipsnio (1817).Reikšminiai žodžiai: J. H. Pestalozzi; Karaliaučiaus universitetas; Lietuvių kalbos seminaras; Mažoji Lietuva; Pedagogika; Rytų Prūsija [East Prussia]; Zygfrydas Ostermejeris; „Ist es anzurathen, die litthauische Sprache zu verdraengen und die Litthauer mit den Deutschen zu verschmelzen?“ („Ar patartina išstumti lietuvių kalbą ir sulieti lietuvius su vokiečiais?“); East Prussia; J. H. Pestalozzi; Lithuania Minor; Pedagogy; Seminar of Lithuanian language; Siegfried Ostermeyer; University of Konigsberg; „Ist es anzurathen, die litthauische Sprache zu verdraengen und die Litthauer mit den Deutschen zu verschmelzen?“.

ENThe article discusses the life and activities of Siegfried Ostermeyer, one of the most eminent defenders of the rights of the Lithuanian language in Lithuania Minor in the 18th–19th centuries, a Plibischken priest and educator, and focuses principally on his treatise “Is it advisable to force out the Lithuanian language and to merge Lithuanians with Germans?” and the circumstances surrounding its birth. The priest’s biography has not been thoroughly explored and the treatise, though mentioned in histories of literature and encyclopedias, has only now been published in Lithuanian. Throughout his life, Ostermeyer consistently defended the Lithuanian language in the face of strengthening Germanization, participated in the activities of social associations, cooperated in periodicals, collected the Lithuanian folklore, translated German verse into Lithuanian and debated issues concerning the rights of the Lithuanian language in public life. Ostermeyer took part in the activities of the Königsberg Bible Association which Professor Ludwig Rhesa belonged to. Approximately twenty songs written by Ostermeyer were included in the first collection of Lithuanian songs (1825). The birth of Ostermeyer’s treatise which attracted the then public attention and sparked off debates in the press was a response to the reform in East Prussia, based on educational and teaching methodology of Swiss pedagogue Johann Heinrich Pestalozzi (1746–1824). This reform aimed at forcing the Lithuanian language out of public life. The new method generated discussions in the press. An article by an anonym from Gumbinnen printed in a Jena literary newspaper (1814) was particularly cynical. Ostermeyer responded to this anonymous essay. He published his contemplations in a 47-page book continuing the debates only several years after the anonymous article (1817).