Writing literary history: an overview of debates

LTStraipsnyje aptariami literatūros istorijos kaip akademinio žanro rašymo aspektai, kuriuos pastaruoju metu teoretikai ir praktikai iškelia kaip probleminius (remiamasi tarptautinių konferencijų, seminarų, tyrimo projektų medžiaga). Išskiriami bendrieji literatūros istorijos konstravimo parametrai (literatūros, literatūriškumo ir istorijos sampratos, teorinės metodologinės prielaidos, adresatas, tekstų ypatybės), dažniausiai kritikuojami dalykai (pozityvistinis, teleologinis pasakojimas, priežastinė seka, vienos tautos ar kalbos pasirinkimas, periodizacija, ribotas kanoniškumas, faktų katalogizavimas) bei siūlomos alternatyvos (tradicinį monolitinį modelį keisti aspektiniais diachroniniais pjūviais, rašyti lyginamąsias, regionines studijas, plėtoti formalistines, arba, priešingai, panardintas į detalų sociokultūrinį kontekstą literatūros istorijas).

ENThe article discusses aspects of writing the history of literature as an academic genre which have recently been considered problematic by theoreticians and practicians (the material from international conferences, seminars and research projects is used). The article outlines general parameters for constructing the history of literature (conceptions of literature, literariness and history, theoretical methodological assumptions, the addressee and textual properties) and most frequently criticised subjects (positive and teleological narration, causal sequence, choice of one nation or language, periodicity, limited canonicalisation, catalogisation of facts), and proposes alternatives (to replace a traditional monolithic model with aspect diachronic sections, to write comparative regional studies, to develop formalist histories of literature or, on the contrary, those related to a detailed sociocultural context).