Pagrindinių darbo rinkos tendencijų ir būklės analizė
LTŠiame straipsnyje nagrinėjami bendri gyventojų užimtumo, aktyvumo bei nedarbo pokyčiai. Didelis dėmesys skiriamas darbo rinkos būklės analizei. Svarbūs padėties darbo rinkoje įvertinimo prioritetai – darbo vietų neužpildymo bei ilgalaikio nedarbo priežastys, susijusios su išsamesne jos būklės analize. Užimtumo ir nedarbo tendencijų analizė apima 2001–2005 metų laikotarpį. Užimtumo ir nedarbo pokyčiai daugiausia vertinami remiantis darbo jėgos tyrimų duomenimis. Kasmet augant BVP, padėties darbo rinkoje nuosmukį šalyje pakeitė situacijos pagerėjimas. Vidutinis metinis užimtumo lygis, iki tol mažėjęs, 2001–2005 metais gana sparčiai ėmė augti (nuo 57,2 iki 62,6 proc.). Esminiai palankūs veiksniai sąlygojantys užimtumo augimą – ekonominės situacijos gerėjimas bei ES parama. 2004–2005 metais padėtis Lietuvos darbo rinkoje, lankstumo bei užimtumo saugumo požiūriu, kardinaliai pasikeitė. Tam labiausiai turėjo įtakos spartus šalies ekonomikos augimas, laisvas darbo jėgos judėjimas bei eilė teisinės bazės pakeitimų, padarytų per pastaruosius kelerius metus. Vidutinis jaunimo nedarbo lygis sumažėjo beveik du kartus. Pagerėjus situacijai darbo rinkoje, vidutinis metinis registruotų bedarbių skaičius 2001–2005 metais sumažėjo nuo 223,5 iki 100,8 tūkst. Viena iš svarbiausių probleminių grupių darbo rinkoje – ilgalaikiai bedarbiai. Nors ilgalaikių bedarbių mažėja, jų dalis, palyginti su bendru bedarbių skaičiumi, išlieka gana didelė. Darbo jėgos paklausos struktūra pagal išsilavinimą keitėsi nežymiai.
ENThis article examines general changes in employment, activity and unemployment of the population. A strong focus is on the analysis of the state of the labour market. Causes of failure to fill job vacancies and of long-term unemployment, which are related to a detailed analysis of the condition of the labour market, are key priorities for assessing the situation in the labour market. The analysis of employment and unemployment trends covers the period from 2001 to 2005. Changes in employment and unemployment are mostly evaluated on the basis of data of the labour force research. As a result of an annual GDP growth, a decline in the country’s labour market was replaced by an improvement in the situation. The average annual employment level, which had been falling before the 2001–2005 period, began to go up quite rapidly during that period (from 57.2 to 62.6%). An improvement in the economic situation and EU support were crucial favourable factors behind employment growth. In 2004–2005, the situation in Lithuania’s labour market in terms of flexibility and employment security radically changed. This was mainly influenced by a rapid growth of the national economy, a free movement of workers and a number of amendments to legislation which were made in the last several years. The average level of youth unemployment fell almost by half. Due to the improved situation in the labour market, the average annual number of the registered unemployed decreased from 223.5 to 100.8 thousand in the period from 2001 to 2005. The long-term unemployed represented one of the key problem groups in the labour market. Although the number of the long-term unemployed was declining, their share in the overall number of the unemployed remained rather large. The structure of the demand for labour force by education changed slightly.
