Kirilica rašytų Lietuvos istorijos šaltinių kai kurios skelbimo problemos
LTStraipsnis skirtas kirilica rašytų Lietuvos istorijos šaltinių skelbimo rašybos problemoms. Autorius pateikia kirilica rašytų istorijos šaltinių skelbimo istoriją, pažymėdamas kiekvieno laikotarpio dokumentų rašymo ypatybes, klaidų, neaiškių vietų taisymus bei aiškinimus. Straipsnyje pateikiamas Lietuvos Metrikos 6-osios užrašymų knygos dabartiniu metu transkribuotas rankraštinis tekstas, Lietuvos Metrikos 5-osios užrašymų knygos dokumento rankraštinis tekstas lyginamas su 1910 m. leidimu, 1510 m. gruodžio 18 d. dokumentas, skelbtas M. Liubavskio 1892 m. ir autoriaus parengtas 1995 metų dokumentas. Visų dokumentų pavyzdžiai lydimi autoriaus komentarų apie naudotas taisykles, transkribavimo ypatumus, žodžių rašybą, samtrumpas, kritines pastabas paraštėse, skyrybos ypatumus. Autorius teigia, kad šiuo metu rengiant kirilica rašytus dokumentus spaudai, vadovaujamasi maskviečių S. Kaštanovo ir A.Choroškevič parengtais, bet Vilniuje išleistais Lietuvos Metrikos leidimo metodiniais nurodymais, tačiau atsižvelgiama ir anksčiau K. Jablonskio parengtus leidinius, siekiama, kad be problemų galima būtų rekonstruoti rankraštį. Konstatuojama, jog istorikams svarbus dokumentų turinys, o žodžių grafinė išraiška kokios nors kitos prasmės nesuteikia. Autorius mano, kad svarbiausia teisingai perskaityti ir interpretuoti tekstus, nepraleisti eilučių ir daugiau ar mažiau prisilaikyti įprastų šaltinių leidybos principų, o nepasitikintys parengėju bet kada gali peržiūrėti rankraščio tekstą mikrofilme.Reikšminiai žodžiai: Dokumentų publikavimas; Istorijos šaltiniai; Istorijos šaltinis; Kirilica; Kirilika; Leidimo nurodymai; Lietuvos Metrika; Tekstologija; Transkribavimas; Šaltinio leidimo tipas (būdas); Cyrillic alphabet; Cyrillic script; Editorial instruction; Historical source; Historical sources; Lithuania; Lithuanian Metrica; Publication; Textology; Transcription; Type (mode) of source publication.
ENThis article presents a brief review of the situation in the preparation for the publication of Lithuanian historical sources of the fifteenth to seventeenth centuries written in the Cyrillic alphabet. The analysis deals with Russian publications of such texts in the mid-nineteenth and early-twentieth centuries, and Soviet instructions for the publication of such texts, including Editorial Instructions issued specially for the publication of the Lithuanian Metrica. The latter instructions were used in the publication of over twenty books of the Lithuanian Metrica. A doubt is expressed whether such detailed instructions are necessary for the publication of historical sources and whether it would not be better to follow the universally accepted publishing practice of such sources. The article submits a recommendation to use Lithuanian characters for the transcription of Cyrillic sources according to the principles of international practice or at least according to simple rules proposed by Academician Konstantinas Jablonskis. [text from author]
