The Lithuanian and Latvian exile novel: an attempt at a post-colonial perspective

LTStraipsnyje glaustai aptariamos pagrindinės baltiškojo postkololonijalizmo idėjos, baltų egzilio noveles bandoma perskaityti iš postkolonijinės žiūros taško. Pagrindinė tokio skaitymo prielaida yra egzilio, kaip mikro-kultūros atitiktis pagrindiniams postkolonijalizmo teorijos teiginiams, kadangi jis nuolat išgyveną santykį su „Kitu“ dominuojančioje makro-kultūros paradigmoje. Straipsnyje atskleidžiamos dvi pagrindinės sąryšio su „Kitu“ formos: kūno kolonizacija ir sąmonės kolonizacija. Pastaroji dar skirstoma į tris modelius, pagal skirtingus santykio aspektus: anti-kolonizacija, savi-kolonizacija ir hibridizacija. Daroma išvada, kad egzilio karo novelėse galima kalbėti apie abiejų lyčių fizinę (kūno) kolonizaciją – moteris vaizduojama kaip valdoma vyro, vyrai piešiami kaip karo aukos. Egzilio novelėse atspindėta įvairi reakcija į dominuojančios kultūros diskursą – nuo visiško atmetimo (pirmasis modelis) iki besąlyginio prisitaikymo (antrasis modelis). Pačios egzilio situacijos analizė savo ruožtu veda į sąmonės susiskaldymą ir praradimą.

ENThe article briefly reviews the ideas of Baltic post-colonialism and deals with Baltic exile novels from the standpoint of post-colonial reading. It is based on the premise that exile, being the minority world and micro-culture, corresponds with the common postulates of post-colonialism, because it performs the role of 'the Other in the prevailing paradigm of macro-culture. Two basic forms of relationships with the Other are being presented, which are defined as 'colonization of body' and colonization of mind'. Colonization of mind is further divided into three models, defining different aspects of relationships between the Baltic exile and the Other: anti-colonization, self-colonization and hybridization. The conclusion is drawn that it is possible to talk about the colonization of both sexes, because in war novels the women's bodies were portrayed as given to men's disposition, and men's bodies were sacrificed for the war machine. The exiles - as exodus novels reveal-reacted to the power discourse in various ways: the survival scale ranges from total refusal of colonial discourse (the first model) to unconditional acceptance of it (the second model). Therefore, questioning the situation necessarily lead to splitting and lost of consciousness (the third model).