[Lietuvių moterų judėjimas XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pirmoje pusėje]

LTRecenzijoje analizuojama Virginijos Jurėnienės monografija „Lietuvių moterų judėjimas XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pirmoje pusėje“. Virginija Jurėnienė savo knygoje pateikia daug naujų faktų, suteikdama galimybę Lietuvos moterų praeičiai virsti integralia Lietuvos istorijos dalimi. Autorė nubraukia užmaršties dulkes nuo lietuvių moterų vardų, tokių kaip Liuda Purėnienė, Felicija Bortkevičienė, Ona Mašiotienė, Magdalena Galdikienė bei daugelio kitų, daug prisidėjusių prie to, kad nepriklausoma Lietuva būtų demokratiška. Lietuvių moterų judėjimas knygoje pasirodo ne kaip keistas anachronistinis fenomenas, bet kaip integrali pirmosios feminizmo bangos dalis. Recenzijos autorė pažymi, kad moterų padėties pristatymą kaimyninėse šalyse, galima buvo išplėsti, pateikiant šiek tiek žinių apie Vokietijos, Šveicarijos, pagaliau Jungtinių Amerikos Valstijų moterų judėjimus, turint omeny, kad Vokietijoje bei Šveicarijoje dalis lietuvaičių studijavo, o iš JAV dalis lietuvių repatrijavo parsiveždami ir gana modernias pažiūras apie moters vietą šeimoje ir visuomenėje. Recenzijoje atkreiptas dėmesys į kai kuriuos knygos trūkumus: šaltinių antraštės išverstos į lietuvių kalbą nepateikiant pavadinimų originalo kalba, yra tam tikrų identifikacijos problemų, pasigendama detalesnės šaltinių analizės ar komentarų, ne visi autorės teiginiai pagrįsti. Nepaisant pastebėtų trūkumų tai pirmasis bandymas susisteminti per įvairias įstaigas išsimėčiusius šaltinius, pasakojimus, laikraščių ištraukas, pasakojančius apie lietuvių moterų veiklą. Ši knyga aiškiai parodo aktyvią moterį nepriklausomos Lietuvos kūrimo procese.

ENThe review analyses the monograph “Lietuvių moterų judėjimas XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pirmoje pusėje” [Lithuanian Women’s Movement at the End of the 19th c. – the Beginning of the 20th c.] by Virginija Jurėnienė. In her book, the author presents many new facts, thus providing an opportunity for the past of Lithuanian women to become an integral part of Lithuania’s history. She wipes away the dust of oblivion from such Lithuanian women’s names as Liuda Purėnienė, Felicija Bortkevičienė, Ona Mašiotienė, Magdalena Galdikienė and many other women who considerably contributed to democracy in independent Lithuania. The Lithuanian women’s movement is depicted in the book not as a strange anachronistic phenomenon, but as an integral part of the first wave of feminism. The reviewer notes that the presentation of women’s situation in neighbouring countries could have been broadened by giving details on women’s movements in Germany, Switzerland and the USA with regard to the fact that some Lithuanian women studied in Germany and Switzerland, and some Lithuanians repatriated from the USA bringing rather modern views towards a woman’s role in the family and society. The reviewer points out certain drawbacks of the book: the titles of sources have been translated into Lithuanian without giving reference to the original titles; there are certain identification problems; a more detailed analysis of sources or comments is missing; not all author’s arguments have been grounded. Despite the observed drawbacks, it is the first attempt to systematise sources, stories and excerpts from newspapers depicting the activities of Lithuanian women, which have been dispersed among various institutions. The book clearly shows an active woman in the process of creating independent Lithuania.