Postfotografija: nuo globalių judėjimų iki lokalių praktikų Lietuvoje

LTFotografija, iki pat XX a. pabaigos buvusi vienas pagrindinių tiek masinių, tiek meninių vaizdų kūrimo būdų, susiduria su naujais iššūkiais. Viena vertus, ji užsidaro ir bando stiprinti savo pozicijas, kita vertus – atsiveria ir priima naujus technologinius ir konceptualius požiūrius į ją pačią. Šiai transformacijų būsenai įvardyti mėginama pasitelkti naują – „postfotografijos“ sąvoką, kuri dažnai lieka neaiški ir neapibrėžta. Pagrindinis straipsnio tikslas – apžvelgti postfotografijos teritoriją ir sampratą globaliame kontekste bei pateikti įžvalgas apie jos refleksijas lokaliame – Lietuvoje vykdytame projekte. Straipsnio uždavinius atitinka poskyrių pavadinimai: pirmajame siekiama pristatyti pačios postfotografijos sąvokos atsiradimą ir naudojimą bei jos kontekstą, antrasis skyrius įsiterpia kaip pagrindinės straipsnio temos iliustracija – tai ekskursas į postfotografinio meno pavyzdį, padedantį aiškiau suvokti postfotografines idėjas. Trečiajame skyriuje keliamas uždavinys pristatyti platesnį postfotografijos kontekstą, kuriamą postmodernybės idėjų. Tuomet pereinama prie konkretesnių bandymų ieškoti postfotografijos apibrėžimų. Galiausiai paskutiniu skyriumi siekiama išanalizuoti postfotografinių idėjų įtakas ir apraiškas lietuviškame kontekste, konkrečiau – projekte komentarai@3xpozicija.lt. Verta pažymėti, kad straipsnyje pateikiamos ne tik teorinės prielaidos, kurios pačios savaime galėtų pasirodyti daugiau ar mažiau spekuliatyvios, bet ir realaus atvejo analizė – projektas, įgyvendintas parodos, žurnalo, katalogo ir tinklaraščio (interneto dienoraščio) formatais.

ENPhotography which was one of the main ways of producing both mass and artistic images until the very end of the 20th century faces new challenges. On the one hand, it closes and tries to strengthen its positions. On the other hand, it opens and accepts new technological and conceptual attitudes towards itself. To name this state of transformations, a new concept – “postphotography” – is attempted to be used, which frequently remains unclear and undefined. The key aim of the article is to look at the territory and conception of postphotography in the global context and to provide insights about its reflections in a local project carried out in Lithuania. Titles of chapters correspond to the article’s tasks. Chapter one aims to present the emergence, use and context of the very concept of postphotography. Chapter two is an illustration of the article’s main theme – this is an excursion into an example of postphotography art, which helps us to gain a clearer understanding of postphotography ideas. Chapter three undertakes the task of introducing a wider context of postphotography created by postmodern ideas. Next, more particular attempts are made to look for definitions of postphotography. Finally, the final chapter aims to examine impacts and manifestations of postphotography ideas in the Lithuanian context, specifically, in the project. It is worthwhile emphasising that the article makes not only theoretical assumptions which, as they are, could seem more or less speculative, but also a study of a real case– a project implemented in the formats of an exhibition, magazine, catalogue and Internet blog.