Užverstas puslapis

LTKovo 11-osios Akto signataro, filosofo B. Genzelio knygoje retrospektyviai vertinami istoriniai įvykiai, procesai, kurie buvo svarbūs Lietuvai atgaunant Nepriklausomybę. Knyga susideda iš dviejų dalių: pirmoje - tiesioginis sąlytis su realybe, antroje - bandymas suvokti ir paaiškinti praėjusį laiką pasitelkiant teorinius šaltinius bei kitų analitinius pastebėjimus. Joje autorius siekė surinkti į vieną, kas išbarstyta ta tema po įvairius periodinius leidinius. Viena iš pagrindinių šių dienų Lietuvos problemų ta, kad Lietuva netapo pilietine visuomene. Vien guostis, kad tai praeities reliktas, - menka paguoda. Pabrėžti, esą Sąjūdžio laikais žmonės jautėsi piliečiais - dalinė tiesa: apie geresnį gyvenimą svajoja ne tik piliečiai, bet ir vergai... Ir dar kartą įrodo, kad Sąjūdyje dalyvavo ne tik tie, kuriems rūpėjo savos valstybės sukūrimas. Dabar galiu drąsiai tvirtinti, kad Nepriklausomybės idėja pasinaudojo ir tie, kuriems ta Nepriklausomybė mažiausiai rūpėjo. Dėl to devalvuojasi Sąjūdžio idėjos. Gimtosios kalbos, savo kultūros išsaugojimas buvo vienas iš svarbiausių Sąjūdžio tikslų. Dabar viso to dėl neaiškių patogumų atsisakome. Čia visų mūsų problema: susimąstykim, ką mes galim padaryti, kad nepriklausoma Lietuva būtų visų mūsų valstybė. Istorinė patirtis byloja, kad šalys, kuriose esama milžiniškos socialinės atskirties, nepajėgios ilgam įsitvirtinti istorijos arenoje. Mes gi sukūrėme hierarchinę visuomenę, kuri kaskart vis labiau hierarchizuojasi. Šio proceso vien demokratinė Konstitucija nesustabdys.

ENThe book by Bronislovas Genzelis, a signatory to the Act of March 11, philosopher, contains a retrospective assessment of historical events, processes which were important for Lithuania in restoring its independence. The book consists of two parts: the first one has direct links with the reality, and the second one is an attempt to understand and explain the past by means of theoretical sources and other analytical observations. The author sought to collect information on this topic which was scattered in various periodical publications in one place. One of the main problems in Lithuania today is Lithuania’s failure to become a civil society. Saying that it is merely the relic of the past is little comforting. Emphasising that people felt citizens in the times of the Reform Movement is a partial truth: both citizens and slaves crave for better life... It is proved once again that not only those who cared about the establishment of an own state participated in the Reform Movement. Now, I dare state that the idea of independence was also used by those who could not care less about independence. This leads to devaluation of the ideas of the Reform Movement. Preservation of the native tongue and culture were among the major purposes of the Reform Movement. Now, we refuse all this due to unclear conveniences. All of us are responsible for solving this problem: let’s think what we can do to make independent Lithuania our state. Our historical experience evidences that countries with huge social exclusion are unable to establish in the historical arena for a long time. It was us who created the hierarchical society which becomes increasingly more hierarchical every time. Only democratic Constitution will not stop this process.