Egzodo Donelaitis. Lietuvių išeivių tekstai apie Kristijoną Donelaitį

LTStraipsnis yra rinkinio „Egzodo Donelaitis. Lietuvių išeivių tekstai apie Kristijoną Donelaitį“ (sudarė ir parengė Mikas Vaicekauskas, Vilnius: Aidai, 2001) recenzija. Per penkis šimtus puslapių turinčioje knygoje pristatoma dvidešimt autorių ir jų dvidešimt penki įdomiausi bei reikšmingiausi darbai. Tie darbai skirtingi: vieni trumpi, kiti išsamūs ir ilgi, vieni kupini polemikos įkarščio, kiti nuspalvinti kruopštaus akademiškumo, vieni gilesni, kiti paviršutiniškesni. Jie visi turi išliekamąją vertę literatūros mokslo istorijoje, nes parodo išeivijoje vykusį Donelaičio kūrybos tyrimo procesą ir papildo donelaitiką, pasakydami tai, ko Lietuvos mokslininkai dėl sovietinio gyvenimo specifikos jokiu būdu nebūtų galėję minėti arba ko nepasakė dėl kitų priežasčių. Išeivių idėjos grįžo į tėvynę. Tokia yra didžioji rinkinio „Egzodo Donelaitis“ prasmė. Malonu paimti į rankas moksliškai, kvalifikuotai parengtą knygą. Rengėjas apmąstė ir atrankos principus, ir straipsnių išdėstymo tvarką. Mikas Vaicekauskas pateikė ir rinkinyje nespausdintų, jo galva, ne tokių svarbių išeivių darbų bibliografiją. Būtina pabrėžti, kad sudarytojas nuveikė ir dar vieną didelį, mokslinio svarumo leidiniui suteikiantį darbą: jis kruopščiai sutikrino, sutvarkė, papildė straipsnių išnašas, pataisė klaidas. Kaip ir dera filologijos leidiniui, knyga turi net keturias rodykles: asmenvardžių, vietovardžių, „Metų“ personažų ir „Metų“ bei pasakėčių citatų.

ENThe article is a review of the collection “Egzodo Donelaitis. Lietuvių išeivių tekstai apie Kristijoną Donelaitį” [Exodus Donelaitis. Texts of Lithuanian Diaspora on Kristijonas Donelaitis (compiled and prepared by Mikas Vaicekauskas, Vilnius: Aidai, 2001). The book containing five hundred pages introduces twenty authors and their twenty-five most enjoyable and most significant works. Those works are different: some are short, while others are thorough and long; some are full of passionate polemics, while others are scrupulously academic; some are deeper, while others are more superficial. They all have a remaining value in the history of the study of literature, since they demonstrate the diaspora research process of Donelaitis’ creative work and add to works on Donelaitis by saying what Lithuanian scholars could not have mentioned in any way due to particularity of Soviet life or did not state for other reasons. Ideas of the diaspora came back to their homeland. That is the basic point of the collection “Egzodo Donelaitis”. It gives the reader pleasure to open an academically and skilfully compiled book. The compiler considered principles of selection and the order of articles. Mikas Vaicekauskas also provided a bibliography of diaspora works not included in the collection, which, in his opinion, are not so relevant. It is necessary to emphasise that the compiler carried out another great task attaching scholarly significance to the publication: he carefully checked, revised and supplemented footnotes to articles, and corrected mistakes. As a proper philological publication, the book contains as many as four indexes of personal names, place names, characters of “Metai” [The Seasons], and quotations from “Metai” and fables.