Jolanta Gelumbeckaitė, Linksnių ir prielinksnių sintaksė Jono Bretkūno Biblijos Evangelijoje pagal Luką

LTRecenzijoje aptariama Jolantos Gelumbeckaitės studija „Linksnių ir prielinksnių sintaksė Jono Bretkūno Biblijos Evangelijoje pagal Luką“, kurioje aiškinamasi, kaip verčiant religinį kūrinį kinta žodžių tvarkos modeliai, gramatinės formos, jų raiška, vertimas sistemiškai gretinamas su originalais. Analizei pasirinktas Jono Bretkūno verstos Biblijos Naujasis Testamentas. Linksnių ir prielinksnių konstrukcijos lyginamos su dabartine vartosena, paremiamos tarmių faktais; vertimas gretinamas su lotynišku, vokišku ar graikišku šaltiniu. Knygoje linksniai ir prielinksniai nagrinėjami pagal prijungiamuoju ryšiu siejamas sakinio dalis – papildinį bei aplinkybes. Jais einantys sintaksiniai vienetai apžvelgiami semantiškai, išskiriamos objektinių ir adverbalinių santykių grupės. Recenzijoje plačiau aptariamas autorės objekto raiškos klausimas: genetyvo ir akuzatyvo opozicijos raiškos svyravimas lietuviškuose vertimuose. Recenzentės nuomone, autorės taikliai pastebėtas faktas, kad objektas, esantis arčiau veiksmažodžio, dažniau vartojamas genetyvu, paremia mintį, jog veiksmažodžio veiksmo trukmė yra susijusi su objekto linksnio raiška. Daugiausia vietos knygoje skiriama aplinkybių ir jų semantinių funkcijų raiškai aprašyti. Autorė aptaria vietos ir būsenos, krypties, laiko, tikslo raišką originale bei vertime. Išvadose išryškinamos visos nuo originalų įtakos nepriklausomos objektinių ir adverbalinių konstrukcijų raiškos ypatybės; taip išryškėja Jono Bretkūno įžvalgus gebėjimas lietuvių kalba išreikšti subtilius kalbos semantikos atvejus ir rasti jiems tinkamiausius atitikmenis.

ENThe review discusses the study “Linksnių ir prielinksnių sintaksė Jono Bretkūno Biblijos Evangelijoje pagal Luką” [The Syntax of Cases and Prepositions in the Gospel of Luke of the Bible Translated by Jonas Bretkūnas] by Jolanta Gelumbeckaitė, which explains how the models of word order, grammatical forms and their expression change when translating a religious work, and systematically compares the translation with the originals. Case and preposition constructions are compared with present usage based on dialectal facts; the translation is compared with the Latin, German or Greek sources. The book analyses cases and prepositions according to the subordinate parts of sentence: object and modifiers. The syntax units standing as the object or modifiers are overviewed semantically, and the groups of object and adverbial relations are distinguished. The review explores the fluctuation of expression of the genitive-accusative opposition in Lithuanian translations. According to the reviewer, the author has accurately noted the fact that the object which is closer to a verb is more often used in the genitive case, and this supports the idea that the duration of the action denoted by a verb is related to the expression of the object’s case. The book mainly focuses on the description of the expression of modifiers and their semantic functions. The author discusses the expression of place and state, direction, time and purpose in the source text and its translation. The conclusions highlight all features of the expression of object and adverbial constructions independent of the originals, thus emphasising the discerning ability of Jonas Bretkūnas to express the subtle cases of linguistic semantics and find the most suitable equivalents in Lithuanian.