[Dzieci Jałty : exodus ludności polskiej z Wileńszczyzny w latach 1944-1947] : recenzija

LTAutorė apžvelgia 2003 m. pasirodžiusį Alicijos Paczoskos darbą – „Dzieci Jałty. Exodus lidności polskiej z Wileńszczyzny w latach 1944 – 1947 m., skirtą Lietuvos lenkams. Tai pirma lenkų autorių monografija skirta 1944 – 1947 m. Lietuvos lenkų repatriacijos į Lenkiją problemai. Darbe nagrinėjamas Vilniaus krašto lenkų masinis persilėmimas į Lenkiją, pademonstruojant lenkų - lietuvių santykius. Autorė žengia susiklosčiusiu lenkų istoriografijos keliu, politiniame kontekste, Lietuvą ir čia gyvenančius lenkus įvardinant „Rytiniu pakraščiu“. Knygoje teigiama, jog evakuacija buvo priverstinė, bet pastebint, jog taip buvo gelbėjimasis nuo gresiančios tremties. Monografijoje iš esmės panaudojami tik Lenkijoje esantys šaltiniai ir lenkų tyrimai, ką sąlygojo lietuvių kalbos barjeras. Knygoje apžvelgiama lenkų padėtis Vilniaus krašte Antrojo pasaulinio karo metais. Aiškinamas Vilniaus karšto valstybinės priklausomybės tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo metais klausimas. Šalia to panagrinėjant ir teisines - tarptautines lenkų perkėlimo prielaidas. Apžvelgiamas repatriacijos organizavimas sovietinėje Lietuvoje, imantis repatriacinių rajonų steigimo ir norinčių išvykti asmenų registracijos, dėmesingai apibūdinant Lenkijos Respublikos vyriausiojo įgaliotinio įstaigos struktūrą ir personalą. Parodomi transporto organizavimo darbai, pasirengimas kelionei, pati kelionė į Lenkiją ir įsikūrimas bei adaptacija Lenkijoje.Reikšminiai žodžiai: Repatriacija; Tautinės mažumos; Vilniaus kraštas; Okupacinė administracija.

ENThe author provides an overview of “Dzieci Jałty. Exodus ludności polskiej z Wileńszczyzny w latach 1944-1947”, a book by Alicja Paczoska published in 2003, which is intended for Lithuania’s Poles. This is the first monograph of Polish authors analysing the issue of repatriation of Lithuania’s Poles to Poland in 1944-1947. The book describes the mass emigration of Poles from the Vilnius region to Poland as well as Polish-Lithuanian relations. The author follows the path of Polish historiography in the political context, describing Lithuania and local Poles as “Eastern periphery”. According to the book, it was a forced evacuation in an effort to escape imminent exile. Poland-based sources and Polish studies were mostly used in the monograph, which was determined by the Lithuanian language barrier. The book provides an overview of the situation of Poles in the Vilnius region during World War II. It describes the political subjection of the Vilnius region during the interwar period and World War II, analysing legal and international preconditions for the resettlement of Poles. It tells about the organisation of repatriation in Soviet Lithuania, establishment of repatriation areas and registration of persons willing to leave, providing a detailed description of the structure and staff of the general representative’s office of the Republic of Poland. The book tells about transport organisation, preparations for the trip, the trip to Poland, and settlement and adaptation in Poland.