Rites of woman and music making in Northeastern Europe : multi-pipe whistles case

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaAnglų kalba / English
AntraštėRites of woman and music making in Northeastern Europe : multi-pipe whistles case
AutoriaiŽarskienė, Rūta
KnygojeTraditional music and research in the Baltic area : new approaches in ethnomusicology . 2005, P. 222-230
Reikšminiai žodžiai
LTMoterys; Muzikavimas; Skudučiai
ENWoman; Music making; Multi-pipe whistles
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje nagrinėjama skirtingų Šiaurės rytų Europos tautų daugiavamzdžių dūdelių paskirtis moterų apeigų kontekste, analizuojama šių apeigų semantika. Komijoje, tarp Permės komių ir pietų Rusijoje (Briansko-Kalugos ir Kursko sr.), kur šie instrumentai apibūdinami kaip išskirtinai moterų. Visuose minėtuose paplitimo židiniuose buvo svarbus grojančiųjų amžius. Tai ypač akivaizdu Permės komių skudučiavimo tradicijoje, kur daugiavamzdžių dūdelių pūtimas skirtingais amžiaus tarpsniais tarsi išreiškė kintantį moters statusą kaimo bendruomenėje. Briansko ir Kursko srityse Rusijoje įžiūrimas tiesioginis bei semantinis šių instrumentų ryšys su pavasario-vasaros ciklo moterų atliekamomis apeigomis. Tiek komių, tiek rusų mokslininkai mano, kad šis grynai moterų instrumentas galėjo turėti ryšį net ir su mergaičių iniciacijomis. Lietuvoje iki šių dienų vyrauja nuomonė, kad tradicinis skudučiavimas – vyrų privilegija, tačiau pasitelkus surinktus duomenis ir lyginamuosius tyrimus, galima manyti, kad anksčiau Lietuvoje skėtinių augalų skudučiai taip pat galėjo būti pučiami vien moterų. Apibrėžus moteriško pūtimo teritoriją, aiškėja, kad šie židiniai išsidėstę pačiuose Šiaurės rytų Europos pakraščiuose. Pasitelkus interpoliacijos metodą galima spėti, kad turėjo būti pučiama ir teritorijoje, esančioje tarp šių išlikusių salų. Moterų pūtimo tradicijos archajiškumas ir reliktiškumas Europos vyriško instrumentinio muzikavimo kontekste, leidžia kelti prielaidą, kad šios tradicijos šaknys galėtų siekti net ir itin senus neolitinės Senosios Europos matristinės kultūros laikus. [Iš leidinio]

ENThe article focuses on a purpose of multi-pipe (or panpipe-type) whistles in the context of female rites in various nations of the North-Eastern Europe and analyses the semantics of such rites. In Komi Republic, among Komi people of Perm region and in the South Russia (Briansk-Kaluga and Kursk regions), multi-pipe whistles – the pipes that are not fastened together – used to be made and played exceptionally by women and girls. In South Romania and North-Eastern Serbia, music making with similar individual pipes was a domain of young girls. In Briansk and Kursk regions (Russia) (where kuvikly and kugikly had been blown during ceremonies), a direct and semantic connection between these instruments and rites performed by women in the spring-summer period was observed. In the opinion of both Komi and Russian researchers, this female instrument presumably was used in ceremonies of initiation of girls. In Lithuania, references to makers and players of skudučiai were made mostly in respect to males. Based on older written sources, the data from field investigation, and comparative research, however, it is safe to assume that, in Lithuania of earlier times, only females played skudučiai made of hollow stems of umbelliferous plants. Regions where female music making was observed are located at the border areas of the North-Eastern Europe. The interpolation technique allows to assume that music making was widespread also beyond these remaining islands. In the context of music making mainly by males across Europe, this phenomenon could be regarded as having its origins in matriarchal societies of Neolithic Europe.

ISBN9986-503-36-1
Mokslo sritisEtnologija / Ethnology
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/1979
Atnaujinta2013-04-28 15:35:06
Metrika Peržiūros: 2