Polskie racje polityczne doby Sejmu Wielkiego (1788-1792)

LTXVIII a. einant į pabaigą, susiklosčiusi tarptautinė situacija, be jokios abejonės ir Apšvietos epochos idėjos, pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas buvo tie faktoriai, kurie sukūrė šalies visuomenėje terpę išskirtiniam parlamentiniam aktyvumui, skirtingų politinių grupuočių susidarymui. To pasėkoje 1788 m. spalio 6 d. buvo sušauktas Seimas, trukęs iki 1792 m. ir gavęs Ketverių metų seimo pavadinimą. Šiame Seime buvo paruošta dirva konstruktyvioms valstybės reformoms. Prieš Didįjį seimą ir jo pradžioje svarstytos labai aiškios politinės problemos, susijusios su konfrontuojančiomis orientacijomis, t. y. prorusiškomis ir proprūsiškomis dėl užsienio klausimų. Prieš Ketverių metų seimą išryškėjo bajorijos savarankiškumo ir emancipacijos tendencija, kuri sukūrė visai naują politinę situaciją visuomenėje. Su iškilusiu iššūkiu turėjo skaitytis ne tik dvarininkai, bet ir opozicinės jėgos. Svarbiausias tikslas, kurio siekė bajorija, buvo valstybės raida bajoriškojo modelio pagrindu eliminuojant magnatų dominavimą. Šio tikslo akivaizdi išraiška turėjo būti Seimo dominuojantis vaidmuo valstybės valdymo struktūroje. Straipsnyje yra analizuojamos Ketverių metų seimo veiklos peripetijos. Autorius ypatingą dėmesį skiria 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimui. XX a. pradžioje ši Konstitucija tapo svarbiu istoriniu argumentu kalbant apie valstybės atkūrimą, o gegužės 3 d. konstitucinis etosas tapo lenkų tautos tapatybės determinantu.

ENWith the 18th century approaching its end, the current international situation and ideas of the Enlightenment as well as the partition of the Republic of Two Nations were the factors, which provided the basis for exceptional parliamentary activities and emergence of different political groups. On 6 October 1877, the Sejm, which lasted until 1972, was summoned. It was called the Great Sejm and paved the way for constructive reforms of the state. Before the Great Sejm and at the begging of it, political problems related to pro-Russian and pro-Prussian confrontations over foreign issues were analysed. Tendencies in independence and emancipation of the nobility emerged before the Great Sejm. They created a totally new political situation in society. Not only the nobility, but also oppositional powers formed these new challenges. The key goal the nobility sought was the development of the state based on the nobility model by eliminating the domination of magnates. The dominating role of the Sejm in the structure of the state governance had to be the manifestation of this goal. The article analyses the activities of the Great Sejm. The author pays particular attention to the adoption of the Constitution of 3 May 1791. At the beginning of the 20th century, this constitution became an important historical argument when discussing the restoration of the state, and the constitutional ethos became the determinant of the identity of the Polish nation.