Literatūros kritika kaip meilės laukas

LTStraipsnis yra Elenos Nijolės Bukelienės knygos „Tarp rašytojo ir skaitytojo“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006) recenzija. Šioje paskutinėje Bukelienės knygoje galėtume įžvelgti du santykio su literatūra variantus ir dvi rašymo apie literatūrą strategijas. Pirmąjį santykį pavadinčiau „artumo jausmas“, pasinaudodama Lauros Sintijos Černiauskaitės rinkinio pavadinimu. Artumo jausmas pirmiausia sieja rašytojo Icchoko Mero ir skaitytojos Bukelienės pasaulius, jų egsiztencinius rūpesčius ir estetinius pasirinkimus. Kiti aptariamos knygos tekstai, kuriuos numanau buvus parašytus iš „artumo jausmo“ ar jo ieškojimo būtinybės – tai straipsnis „Intymu ir vieša moterų literatūroje“, beveik visas skyrius „Pasaulis pagal moteris“ ir kai kurie straipsniai, skirti vyrų kūrybai (Juozui Apučiui, Mariui Katiliškiui, Raimondui Kašauskui). Tačiau, kaip man atrodo, daugelis straipsnių buvo rašomi iš rūpesčio, pareigos, net gailesčio, o ne iš artumo meniniam tekstui jausmo, ir tokios kritikos rašymo strategiją apibūdina žodis „gynyba“ ar Bukelienės naudotas „advokatūra“. Tokiais laikyčiau daugelį straipsnių iš skyriaus „Tradicinės vertybės vyrų prozoje“. Taip atsitinka tuomet, kai teksto kokybė nėra pakankamai įtikinanti ir literatūrologė intuityviai jaučia, kad toks raiškos būdas jau nepaveikus ir literatūros istorijoje per gerai pažįstamas, tada atsiranda vertybių prioritetas ir moraliniai, o ne estetiniai argumentai. Recenziją Jasukaitytės romanui „Išbandymas Dievu“ laikyčiau kritikės meistriškumo įrodymu.

ENThe article is a review of the book by Elena Nijolė Bukelienė “Tarp rašytojo ir skaitytojo” [Between the Writer and the Reader] (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006). In this last book by Bukelienė, we can view two variants of the relationship to literature and two strategies of writing about literature. I can call the first relationship a “feeling of intimacy”, using the title of the collection by Laura Sintija Černiauskaitė. The feeling of intimacy, first of all, links the world of writer Icchokas Meras and that of reader Bukelienė, their existential concerns and aesthetic choices. Other texts of the book that were written out of the “feeling of intimacy” or necessity for its search are an article “Intymu ir vieša moterų literatūroje” [Intimate and Public in Women’s Literature], almost the entire chapter “Pasaulis pagal moteris” [The World according to Women] and some articles dedicated to men’s creative writing (Juozas Aputis, Marius Katiliškis and Raimondas Kašauskas). Many articles, however, were written out of concern, duty or even pity, rather than out of the feeling of intimacy with the artistic text, and the strategy for writing such criticism is defined by the word “defence”, or “advocacy” used by Bukelienė. I consider many articles from chapter “Tradicinės vertybės vyrų prozoje” [Traditional Values in Men’s Prose] to be of that kind. This happens when the quality of the text is not convincing enough and a literary critic intuitively feels that such a way of expression is not influential anymore and all too familiar in the history of literature. Priority of values and moral rather than aesthetic arguments then appear. I consider a review of the novel by Jasukaitytė “Išbandymas Dievu” [Testing by God] to be proof of the critic’s mastery.