Skaitytojas Alberto Zalatoriaus literatūros tyrimuose

LTAlberto Zalatoriaus literatūros tyrimuose itin dažnai minimas skaitytojas. Jį komentuodami literatūrologai vardija įvairius teorinius kontekstus, tačiau neryškina konkretesnio ir išsamesnio skaitytojo vaizdo. Straipsnyje nagrinėjamos Zalatoriaus skaitytojo pasirodymo aplinkybės, aktyvumas, santykiai su rašytoju/autoriumi ir kūriniu. Atsižvelgiant į paplitusią tendenciją Zalatorių sieti su recepcine kritika, išsamiau analizuojamas adresato dalyvavimas kuriant teksto prasmę. Teigiama, kad mokslininkas įtvirtino skaitytojo instituciją kaip svarbų literatūrinės komunikacijos narį, įtakingą literatūrinės kūrybos ir jos raidos veiksnį. Neignoruodamas adresato istoriškumo ir sociokultūrinio sąlygotumo, Zalatorius skaitytoją pavertė teksto suvokėju ir kūrinio prasmės dalininku. Susitikime su tekstu skaitytojas gauna pasyvesnį vaidmenį – jo interpretacinį aktyvumą ir atsako kryptį stipriai veikia autoriaus parenkamos literatūrinės konvencijos.

ENIn his works, a distinguished Lithuanian literary scholar Albertas Zalatorius frequently referred to the notion of reader. By commenting on its usage, present researchers imply some theoretic backgrounds, but a more particular meaning and function of this concept remain unanalyzed. This paper thoroughly examines the circumstances of a reader's appearance in Zalatorius' works, its activity, and relations with the categories of author and text. The role of a reader in the construction of a meaning (in terms of reader-response criticism) is taken into special account. The analysis reveals Zalatorius' reader as a significant partner in literary communication, an influential factor of literary writing and history (both as the actual reader and the implied one), and a partner of meaning construction. In Zalatorius' approach, the text (specific literary techniques, especially the perspective of the narrator), has control over the reader's interpretation.