Lietuvos kompozitorių mokyklos: mokytojai, mokiniai, pamokos ir kryptys

LTStraipsnyje analizuojamos LMTA prieglobstyje gyvuojančios kompozitorių mokyklos, tyrinėjama kaip mokytojo kūryba, jo aspiracijos, technologinės nuostatos ar idealai per mokinius veikia kurios nors nacionalinės muzikos raidą, kaip formuojasi nacionalinės ir pedagoginės mokyklos, kokie jų funkcionavimo principai. J. Gruodžio pedagoginė ir kūrybinė veikla Kauno muzikos mokykloje, vėliau Kauno konservatorijoje sukūrė pirmąją Lietuvoje pedagoginės nacionalinės kompozitorių mokyklos sistemą su visais jos komponentais (programa, metodika, tradicija, mokiniais). Daugelis vėlesnių lietuvių kompozitorių kartų buvo J. Gruodžio, vėliau – dviejų jo mokinių: J. Juzeliūno (1916-2001) ir J. Gruodžio bei N. Boulanger mokinio A. Račiūno ( 1905-1984) – mokiniai. XX a. 9-ąjį dešimtmetį greta buvo „pasodintas“ naujas kompozitorių mokyklos medis, išaugęs iš B. Liatošinskio mokyklos grūdo ir O. Balakausko kompozitorių mokyklos kamieno. Lietuvių kompozitorių mokyklose susiklostė keli mokytojų tipai ir kartu mokyklų modeliai. Jų idėjines pozicijas galima nusakyti opozicija: sisteminis komponavimo principas versus plačiai suvokiamas inspiracinis improvizacinis komponavimas. Bene nuosekliausiai sisteminio komponavimo ar mokyklos pranašumo argumentus Lietuvoje pristato O. Balakausko kūrybinės aspiracijos, kur nėra improvizavimo, atsitiktinumų sekų. Tuo tarpu inspiraciniu, improvizaciniu kompozicijos modeliu pasižymėjo A. Račiūno ir jo mokinių mokyklos.

ENThe article analyses composers’ schools sheltered by the LMTA, the way the teacher’s works, his aspirations, technological attitudes and ideals influence the development of a certain type of national music through his students, the way national and pedagogical schools emerge and what principle of their functioning are. J. Gruodis’ pedagogical and creative activities in Kaunas Music School and later in the Music Academy of Kaunas developed the first system of the Lithuanian national pedagogical school of composers with all its components (programme, methodology, tradition, students). A great many of later Lithuanian composers were students of J. Gruodis, and later of his two students, i.e. J. Juzeliūnas (1916–2001) and J. Gruodis and N. Bouglanger’s student A. Račiūnas (1905–1984). In the 9th decade of the 20th century, a new school stemming from the composers’ school of B. Liatošinskis and O. Balakauskas was established. Several types of teachers and models of schools developed in Lithuanian schools of composers. Their ideological position can be defined with an opposition: the principle of systemic composition versus the widely perceived inspirational improvisational composition. O. Balakauskas creative inspirations are the most extensive presentation of systemic composition in Lithuania. They contain no improvising or sequences of contingencies. Whereas, A. Račiūnas and his students’ schools were marked with the inspirational and improvisational models of composition.