Lietuvos tarpukario muzikos atlikimo stiliaus bruožai

LTNuo XX a. pr. lietuvių muzikoje buvo keliamas uždavinys kurti originalius, iš etninės kultūros išaugusius kūrinius. Tarpukario Lietuvos muzikos atlikimo menas paveldėjo daugelio šioje geografinėje platumoje gyvenusių tautų muzikavimo tradicijas ir vertybes. Kita vertus, lietuvių inteligentija formavosi ne Lietuvoje, bet dideliuose kultūros centruose: Peterburge, Maskvoje, Rygoje, Varšuvoje, Vokietijoje, JAV. Būtent ta kultūra, skoniai ir koncertinis gyvenimas tapo jaunos lietuvių nacionalinės inteligentijos savastimi. Esminis paveldas, kurį Lietuva gavo muzikos srityje, buvo rusų muzikinė kultūra su jos skoniais, kompozitoriais, koncertinio repertuaro principais. Kita kultūrinė dominantė Lietuvos muzikoje buvo lenkiška (sulenkėjusi Lietuvos dvarininkija labiau orientavosi į vakarietišką Varšuvos skonį). Muzikavimo tradicijose išsiskyrė kelios kryptys: orkestrinė muzika didikų dvaruose, saloninis namų muzikavimas ir europietiški koncertai miestuose. Dar viena etninė grupė, suvaidinusi svarbų vaidmenį tarpukario muzikoje, buvo žydų bendruomenė. Žydai sudarė Lietuvos orkestrų branduolį, jie buvo geriausi stygininkai. Svarbus ir dar vienas veiksnys – bažnytinė muzika. Palaipsniui atsirado nepriklausoma muzikinė bendruomenė, galinti adoruoti tam tikrą muzikinę pasaulėžiūrą, skonius ir stilius. Koncertinį gyvenimą tarpukario Lietuvoje galima skirti į dvi dalis: pirmojoje didžiausią įtaką turėjo menininkai, susiformavę iki nepriklausomybės, daugiausia Rusijos konservatorijose, o antrojoje vis labiau ėmė reikštis nauja karta, veikiama Vakarų Europos muzikinio lygio ir tradicijų.

ENLithuanian interwar period singers, bandsmen, conductors - what schools formed them, what were their creative attitudes and artistic philosophies? Interpretation art of the interwar period inherited music traditions and cultural values of the nations living then in Lithuania. The contribution of Jewish and Polish musicians to the interwar interpretation art is analyzed, as well as the effect of ecclesiastical music. Since Lithuanian musicians acquired their music education in Set. Petersburg, Moscow, Riga, Warsaw and other cities, they acquired Russian music school and Russian culture. According to the author, interwar period music can be divided into 2 parts: the first, and the biggest part comprises musicians brought up in Russian conservatoires, while the second part includes musicians of a new generation who were influenced by West European traditions. The report reviews repertoire of the interwar period music, music activities of the then known singers, music performers and conductors.